„Džiaugiuosi, kad Bosnija ir Hercegovina pasirinko eiti europiniu keliu ir siekti euroatlantinės integracijos. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje tapo tikra sėkmės istorija. Todėl nuosekliai remiame kitų valstybių eurointegracijos siekius. Tvirtai tikiu, kad Bosnija ir Hercegovina taip pat nusipelnė šio šanso“, – penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.
„Derybos dėl narystės Europos Sąjungoje ir europinių reformų įgyvendinimas nėra lengvi procesai, tačiau tai yra kritiškai reikalingi uždaviniai. Šis procesas reikalauja politinio susitelkimo ir konkrečių darbų, reformų, siekiant šio tikslo. Lietuva, kuri mini jau 20 metų Europos Sąjungos ir NATO narystės sukaktis, yra pasirengusi padėti savo ekspertinėmis žiniomis ir dalintis patirtimi su Bosnija ir Hercegovina“, – pabrėžė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Bosnijos ir Hercegovinos narystė ES būtų esminis žingsnis į priekį visai valstybei, todėl Bendrijos plėtra yra tinkamas įrankis užtikrinti saugumą ir stabilumą Vakarų Balkanų regione.
Penktadienį Prezidentūroje vyko dvišalis G. Nausėdos ir D. Bećirović susitikimas, delegacijų posėdis. Spaudos konferencijos metu vadovai sutiko, jog Lietuva bei Bosnija ir Hercegovina turi galimybę glaudinti valstybių ryšius, aktyviau bendradarbiauti politinėje ir ekonominėje srityse.
Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkas: nuolatinė Lietuvos pagalba kelyje į ES ir NATO yra esminė
Savo ruožtu Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkas D. Bećirović dėkojo Lietuvai už pagalbą kelyje į ES ir NATO.
„Norėčiau išreikšti ypatingą pagarbą Lietuvai už jos nuolatinę pagalbą Bosnijai ir Hercegovinai. Esame nepaprastai dėkingi už tą pagalbą, kurios sulaukiame savo kelyje į pilnateisę narystę Europos Sąjungoje ir NATO“, – kalbėjo D. Bećirović.
Prezidiumo pirmininkas akcentavo, jog narystės ES ir NATO yra strateginiai Sarajevo užsienio politikos tikslai. Anot jo, Švedijai ir Suomijai tapus Aljanso narėmis, Šiaurės Europa esmingai sustiprėjo. Tačiau, pastebėjo D. Bećirović, silpnosios vietos saugumo prasme liko Vakarų Balkanų regione.
„Vakarų Balkanai yra ta silpnoji Europos saugumo architektūros dalis. Todėl labai svarbu, kad Bosnija ir Hercegovina taptų NATO nare kaip įmanoma greičiau“, – tikino jis.
„Nuolatinė Lietuvos Respublikos pagalba mūsų siekyje link europinės ir euroatlantinės integracijos yra esminė“, – apibendrino Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkas.
Bosnija ir Hercegovina siekia narystės ES, tačiau kol kas tėra potenciali valstybė prisijungti prie Bendrijos. Bosnija ir Hercegovina neturi ES kandidatės statuso.
