Pasak LRT žurnalistų, G.Paluckas apie savo turtą dviejose valstybėse pats užsiminė tik sulaukęs jų klausimų, o vieno iš sklypų esą net nebuvo deklaravęs – tą padarė tik po pokalbio su žurnalistu.
Socialdemokratas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pats pakomentavo tokį nesusipratimą, savo ruožtu ekspertai politikus įspėja – apie jų turimą turtą visuomenė nori žinoti tikrai ne iš smalsumo.
Pateikė paaiškinimą
„O tai jūsų sklypas užsienyje kur? Labai pralinksmino šis neseniai pažįstamo žurnalisto užduotas klausimas. Jau seniai laukiau progos pasigirti, bet politikų turto deklaracijas visi pradeda skaityti ir domėtis tik prieš rinkimus, todėl teko pakentėti.
Na, tai, kad jau yra susidomėjusių, turiu ir ką papasakot.
Suprantu, kad yra tokių žmonių, kuriems vien girdint, jog politikas nėra basas ir nuogas, bunda ne patys tauriausi jausmai, bet man irgi užtruko ne vienerius metus kol išmokau džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų sėkme.
Mano šeima turi du sklypus užsienyje – vieną Brazilijoje, kitą Turkijoje. Žinoma, šių investicinių avantiūrų iniciatyva priklauso man, žmona čia niekuo dėta“, – feisbuke šią savaitę rašė G.Paluckas.
Parlamentaras nurodė, kad sklypą Brazilijoje investiciniais tikslais įsigijo pernai, Turkijoje – 2020 metais. Tačiau netrukus po jo įrašo LRT žurnalistai atkreipė dėmesį, kad vienas iš sklypų iki šiol G.Palucko buvo nedeklaruotas, o tą jis padarė iš karto po vieno iš žurnalistų klausimų.
Socialdemokratas radijo laidoje pateikė ir savo paaiškinimą – anot G.Palucko, tai tėra „techninio pobūdžio istorija“.
„Visą dieną kolegos žurnalistai paanalizavę išsiaiškino, užklausė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir gavo visas deklaracijas už pastaruosius ketverius metus, kad to nebuvo privačių interesų deklaracijose iki pat šių metų kovo mėnesio, kai ji buvo atnaujinta prieš Europos Parlamento rinkimus.
Kadangi tie duomenys nebuvo automatiškai perkelti į naująją deklaraciją, jie ir iškrito. Tai kai žurnalistai atitinkamai priminė, jog tų duomenų nėra, aš papildžiau – šiek tiek, žinoma, nustebęs, bet visi tie duomenys yra turto ir pajamų deklaracijose“, – aiškino politikas.
G.Paluckas teisinosi, kad nelabai galėtų įsivaizduoti, kaip jis šią informaciją būtų galėjęs nuslėpti.
„Tuo labiau, kad aš ne kartą ir žurnalistams esu komentavęs apie įsigyto turto naudojimo paskirtį, aplinkybes, investicijų klausimus. Čia kalbu ir apie praėjusius metus, ir apie šiuos“, – tikino Seimo narys.
Taip pat, anot G.Palucko, kartais reikėtų jausti skirtumą ir nuo šeimos turto deklaracijų, kurias politikai pildo per VMI deklaravimo sistemą.
„Tikrai man gana keistoka, kada kai kurie žurnalistai pasako, kad turtas ar įmonė yra nedeklaruoti. Matyt, tai ne visai tiesa, kai tos deklaracijos yra akivaizdžios ir visi jas gali patikrinti – ypač asmenų, dalyvaujančių rinkimuose, politikoje.
Kalbant apie privačių – ką tik paaiškinau situaciją, kaip ji susiklostė, ir ta klaida yra ištaisyta. Ačiū žurnalistams, kurie tą tyrimą padarė iki galo“, – sakė jis.
G.Paluckas savotiškai juokavo, kad pats NT įsigijo ne karo Ukrainoje išvakarėse.
„Galų gale, nėra vilos, bet aš manau, kad visos šios istorijos papildomo aktualumo ar tam tikrą atspalvį, pikantiškumą įgauna rinkimų periodu“, – spėjo socialdemokratas.
Tiesa, pačiam G.Landsbergiui, dėl kurio šeimos vilos Graikijoje jau ne vieną savaitę kilęs skandalas, politikas klausimų neturi.
„Aš G.Landsbergiui nesu uždavęs nė vieno klausimo. Tiesą pasakius, ir neužduosiu – tai yra šeimos turtas, turto įsigijimo aplinkybės man yra aiškios, diskutuoti apie vertę ar kainą nėra prasmės, kas apskritai supranta, kas yra kaina ir kas yra vertė.
Ar tas turtas buvo įsigytas šeimai – aš neabejoju, nes matau, kad tai yra vila, skirta gyvenimui. Ar šeima išvažiuotų, jeigu Lietuvoje kiltų vienas ar kitas konfliktas, neduok Dieve, karas – aš nežinau, nesiimsiu spręsti už G.Landsbergį.
Tai, ką jis sako, aš galiu priimti kaip jo žodį. Ir tikiuosi, kad karo nebus ir jam nereikės įrodyti, ar jis savo žodžius sakė sąžiningai, ar išsisukinėjo“, – komentavo G.Paluckas.
Noras žinoti – nebūtinai iš smalsumo
„Transparency International“ skyriaus Lietuvoje vadovė Ingrida Kalinauskienė svarstė, kad išgirdus istorijas apie konkrečius politikus ir ypač egzotines šalis gali pasirodyti, kad įsijungia tik visuomenės smalsumas, tačiau esmė yra ne jame.
„Norime žinoti mūsų politikų ir kitų svarbias pareigas einančių žmonių turimą turtą ir jo vertę tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio valstybėse, nes norime įvertinti to turto vertę ir galimus pokyčius laiko eigoje.
Tai reiškia – kokios tas turtas yra kilmės, ar ta kilmė turi aiškų pagrindimą, atsižvelgiant į užimamas pareigas ir kitus įsipareigojimus. Taip pat turtas yra interesas, tai norime prevenciškai užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, kai yra priimami sprendimai, kai yra balsuojama ir panašiai“, – dėstė I.Kalinauskienė.
Pasak specialistės, verta turėti galvoje, kad šiandien visuomenėje apskritai stebimas gana didelis nepasitikėjimo politikais lygis. Todėl, įsitikinusi „Transparency International“ skyriaus Lietuvoje vadovė, reikalingas didesnis jų atvirumo standartas.
„Tai reiškia – reikia dažniau ir aiškiau papasakoti, koks tas turtas, kur jis yra, kokia turto kilmė, siekiant užbėgti galimoms spekuliacijoms už akių.
Kai yra vengiama šitų pokalbių, nes atrodo, kad tai yra per daug privatu ar per daug neaišku, atveriama erdvė spekuliacijoms, tai čia mes ir atsiduriame.
Labai norėčiau tokio nuoširdesnio ir aiškesnio papasakojimo, nes tie klausimai pirmiausia yra susiję apie turto kilmę ir tos kilmės pagrįstumą“, – tvirtino I.Kalinauskienė.
Reaguodama ir į G.Landsbergio šeimos vilos Graikijoje istoriją pašnekovė pareiškė – buvo tik laiko klausimas, kada tai iškils į viešumą.
„Yra aišku, kad prieš rinkimus visi susidomi deklaracijų turiniu – tai yra ne pirmas kartas, kai tai pastebime. Juk kiekvieną kartą VMI vasaros laikotarpiu paskelbia deklaracijas ir jas atnaujina, ir matome, kiek diskusijų vyksta tuo metu ir kiek vyksta prieš rinkimus.
Manau, čia buvo ir taip aišku, kad tie klausimai kils. Klausimas, ar yra noras, kad kitas sudėliotų tą naratyvą ir pasiūlytų, ar išeiti pačiam ir užbėgti įvykiams už akių“, – komentavo I.Kalinauskienė.
Anot „Transparency International“ skyriaus Lietuvoje vadovės, apskritai nėra nuostabu, kad mūsų politikai turi turto užsienyje, tad prisiminti ir peržiūrėti savo deklaracijų turinį verta patiems, o ne tik tada, kai tą perskaito žurnalistai ir pamato nesutapimų.
Politikai dar neišmoko svarbios pamokos?
Politologas Bernaras Ivanovas savo ruožtu akcentavo, kad visuomenės interesas, kalbant apie politikų deklaracijas, yra vienintelis – sužinoti, ar nėra neteisėto praturtėjimo.
„Vienintelis dalykas, kuris mums, kaip visuomenei, turi rūpėti – ar politikai nėra susikrovę nelegaliai kažkokių turtų iš savo politinės veiklos, ar nėra ten korupcijos požymių ir ar jie neįsigijo kažko iš nelegalių lėšų. Čia yra mūsų interesas ir skaidrumo tikslas“, – aiškino politologas.
Anot jo, Vakarų šalių politikai šitas pamokas jau seniai yra išmokę ir tokių klaidų nekartoja.
„Tiesiog jokių vilų, jokių sklypų iš principo nepirkti, jeigu tu esi valdžioje. Nei sau, nei šeimos nariams. Tai tave apsaugos nuo visų problemų, o po to, kai tu galbūt papulsi į opoziciją, galbūt jau būsi emeritas ar kitaip pasitrauksi iš aktyvios veiklos, tas jau niekam nerūpės.
Bet mūsų politikai šito nesupranta ir tą daro, todėl ir sulaukia paskui tokių problemų“, – svarstė B.Ivanovas.
Politologas pastebėjo ir dar vieną problemą – jo teigimu, mūsų deklaravimo sistema yra labai kreiva ir turi nemažai spragų.
„Jeigu kažkas labai norėtų kažką paslėpti – jis paslėps. Jis užmūrys ir niekas nesužinos. Todėl ir šita istorija, ir kita istorija – visa tai yra politinių mūsų batalijų dalis, drabstymaisi nelabai vykusiais kompromatais, ir tiek.
Aš nemanau, kad ponas G.Landsbergis ar G.Paluckas norėjo kažką nuslėpti – tiesiog yra tam tikras galbūt politinis nesubrendimas, galbūt per daug arogancijos, ką mes matėme, ir per daug muistymosi.
O kai tu muistaisi, viešųjų ryšių prasme skęsti vis gilyn ir kenčia tavo reputacija. Nors reputacija, matyt, jiems nelabai rūpi, nes reputacijos institutas Lietuvos politikoje seniai palaidotas ir mažai kam įdomus. Tenka apgailestauti“, – komentavo B.Ivanovas.
