Politinių partijų debatų ciklas debiutavo su Lietuvos liaudies partija (LLP), Lietuvos žaliųjų partija (LŽP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DSVL), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Taikos koalicija.
Jis su kitomis partijomis bus tęsiamas ir rugsėjį.
Kaip ELTA jau skelbė anksčiau, šiuose rengiamuose debatuose vyraus užsienio politikos, saugumo, ekonomikos ir socialinės temos.
Susikirto dėl Rusijos
Audringą diskusiją auditorijoje sukėlė jau pirmasis debatų klausimas. Kandidatų pasiteirauta, ar, jų manymu, dabartinė Rusijos valstybė ir jos valdžios režimas kelia ne mažesnį, o galbūt net didesnį egzistencinį pavojų globalinei geopolitinei tvarkai nei tarptautinės teroristinės organizacijos.
Politikai svarstė, kad skirtinguose regionuose šiandien matome skirtingas grėsmes, tačiau jos visos turi daugybę sąsajų. Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko, Rusijos režimas ne tik kelia grėsmę Lietuvai, bet taip pat daro įtaką didelėms teroristinėms organizacijoms.
Taikos koalicijos narys Mindaugas Puidokas savo ruožtu pasaulio geopolitiką palygino su šachmatų lenta – pasak jo, tokios mažos valstybės kaip Lietuva turi pasirinkti savo poziciją šiame geopolitiniame žaidime, tačiau mūsų šalis esą ir pati vykdo agresyvią užsienio politiką.
Valstietis Aurelijus Veryga pastebėjo, kad Lietuvos egzistencijai didžiausią grėsmę iš tiesų kelia Rusija, tačiau kituose regionuose situacija – dar kitokia. Anot A.Verygos, Rusija yra didžiulė valstybė, kuri turi milžiniškus išteklius ir gali priversti savo piliečius kariauti, o būtent tokios valstybės ir tampa teroristinių grupuočių sąjungininkėmis.
Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė akcentavo, kad šiandien svarbiausia padėti Ukrainai laimėti karą, o kartu galvoti apie tai, kaip kuo greičiau atsiriboti nuo Rusijos gamtinių resursų ir padėti jos pilietinei visuomenei.
Tačiau visiškai kitokią nuomonę pademonstravo Liaudies partijos atstovas Eduardas Vaitkus. Anot jo, kai Seimo nariai kalba apie tai, kad rusai yra teroristai, sukeliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir šalies egzistencijai.
„Sėdžiu ir klausau – kreivųjų veidrodžių karalystė. Aš suprantu, kaip medikas, kad kliedesius kartojant daug kartų jie tampa realybe.
Jūsų klausimas buvo apie tai su potekste, kad Rusija ir Lietuva negali kartu gyvuoti – tą daro ir visa mūsų valdžia tuos 30 metų. Tiesiog Rusija turi būti sunaikinta, nes kartu mes gyventi negalime, nes tai yra grėsmė mums. Ką sako iškilūs Amerikos protai – kad didžiausia grėsmė visam pasauliui yra Amerikos administracija. (...)
Amerikos užsienio politika yra nulemta Pentagono pajėgumų – užpulsim šitą šalį, sunaikinsim tokį režimą, nes biznis yra biznis, ir parodysim savo galią. Šita politika, kuri buvo vienvaldiška po Tarybų Sąjungos subyrėjimo, yra tęsiama“, – dėstė E.Vaitkus.
A.Veryga bandė paprieštarauti, sakydamas, kad nėra jokių galimybių bendradarbiauti su žmonėmis, kurie „kažką užpuola“.
„Aš nesu girdėjęs Lietuvos tokio pasakymo nė iš vieno politiko, kad Rusija turi būti kaip nors sunaikinta. Yra pasakymas, kad Ukraina turi laimėti karą ir atsiimti savo teritorijas“, – svarstė valstietis.
I.Budraitė antrino, jog Lietuva yra pasirinkusi savo kryptį, o ta kryptis yra ugdyti demokratiją, gyventi teisės viršenybės principais.
„Gręžiotis atgal tikrai neturėtų būti net ant debatų stalo tokios tezės ir minties Lietuvos parlamento rinkimuose. Neįsivaizduoju, kaip galima nesuprasti, kad Rusija yra grėsmė – tai šalis, kuri valdo daugiausiai atominių ginklų, kuriais nuolat grasina, ir mes sėdime ant parako statinės kaip įkaitai šio nesveiko režimo“, – aiškino ji.
Karas Ukrainoje
Kandidatų taip pat buvo klausiama, kokia, jų vertinimu, būtų pati teisingiausia karo Ukrainoje baigtis, ir kokia, jų vertinimu, yra realistiška šio karo baigtis.
L.Savickas pabrėžė, kad jokia šalis neturi teisės primesti Ukrainai sąlygų, kuriomis baigsis karas – tik pati Ukraina turi pasakyti, kokios sąlygoms jiems yra priimtinos, o Lietuvos interesas yra užtikrinti, kad Ukraina būtų aprūpinta visomis karinės priemonėmis, kad ji galėtų tęsti kovą ir laimėtų.
M.Puidokas aiškino, kad geriausias galimas sprendimas Ukrainai buvo Stambulo susitarimai.
„Jungtinė Karalystė kartu su buvusiu premjeru B.Johnsonu atvažiavo ir perkalbėjo V.Zelenskį ir ukrainiečius, įstūmė juos į pražūtingą karą. Ukraina praranda šimtus tūkstančių karių, turi milijonus pabėgėlių, sugriautą šalį, o viso to buvo galima išvengti vien pasirašius Stambulo susitarimus“, – kalbėjo M.Puidokas.
Jis tikino, kad dabar jau patys didžiausi optimistai supranta, kad jėgos yra nelygios, o Ukraina šį karą pralaimi: „Reikia kuo skubiau sustabdyti karinius veiksmus. (...) Sodinti abi šalis prie derybų stalo“.
Tuo metu A.Veryga pabrėžė, kad jokių sprendimų dėl Ukrainos be pačios Ukrainos būti negali – jie turi nuspręsti, kaip šis karas turi pasibaigti. Optimistiškiausias variantas, anot jo, kad būtų grįžta iki 2014 metų teritorijos – iki Krymo užgrobimo. Realistiškiausias, anot jo – derybos.
I.Budraitė antrino, kad Ukraina turi spręsti, kokiomis sąlygomis baigsis šis karas. Optimistiškiausias scenarijus Lietuvai – kad Ukraina išlaikytų savo teritorinį vientisumą, koks jis buvo prieš 2014 metų invaziją, kad žlugtų V.Putino režimas.
Tuo metu E.Vaitkus kalbėjo, kad Ukrainos teritorijoje vyksta klasikinis „proxy“ Amerikos karas prieš Rusiją.
„Labiausiai korumpuota Europos valstybė – Ukraina, staiga tapo demokratijos, laisvės gynėja, nes labai gerai moka biznio, korupcijos planus įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
E.Vaitkus teigė nematantis jokių galimybių, kad Ukraina galėtų atsiimti prarastas teritorijas, nes Rusija jau priėmė tas teritorijas į savo sudėtį.
Vėliau M.Puidokas, reaguodamas į kolegų svarstymus, pridūrė, kad realybė yra skaudi: „O man skaudu klausytis, kaip kolegos kalba tuos dalykus, kurie visiškai nerealūs – utopiniai“.
Jis tikino, kad sustabdyti karą Ukraina pati nėra pajėgi, nes ji nėra ta didžioji galybė, kuri lemia, kada prasideda tokio pobūdžio karai ir kada jie pasibaigia, todėl šį karą, anot M.Puidoko, gali pabaigti tik tokios valstybės kaip JAV ir jos sąjungininkai.
E.Vaitkus dar pridūrė, kad žmonės sąmoningai nenori išgirsti Rusijos prezidento žodžių, jog strateginis Rusijos pralaimėjimas reiškia pasaulio sunaikinimą, trečią pasaulinį atominį karą.
„Kitos išeities nėra, tam politinė vadovybė yra nusiteikusi ir pasiruošė“, – tikino jis.
O A.Veryga paklausė, kodėl mes turime klausyti, ką V.Putinas sako: „Kas jis mums yra toks, kad jis gali mums pasakyti, kaip turi būti? Ar mes jį rinkome?“.
Kilo chaosas dėl M.Puidoko
Visgi renginyje netrūko ir daugiau sumaišties. Debatams įpusėjus M.Puidokas staiga atsistojo iš savo vietos, o netrukus diskusijos moderatorius V.Bruveris paaiškino, kad Taikos koalicija kiek anksčiau išreiškė norą pakeisti savo atstovą.
M.Puidokas aiškino, kad turi išvykti į Šilalę, ten turi du renginius, todėl savo vietą debatuose ketino užleisti Viktorui Uspaskichui.
Tačiau toks manevras kitų diskusijos dalyvių, panašu, nesužavėjo.
„Mes kreipėmės klausdami, ar bus tokia galimybė, ir mes buvome informuoti, kad jos nebus ir organizatoriai to neleis. Čia jau, kaip sakoma, organizatorių klausimas, kaip išlaviruoti“, – sakė L.Savickas.
„Man tai tas pats“, – pareiškė E.Vaitkus.
„Man tai ne tas pats. Turėtų būti visiems sąlygos vienodos, mes gal irgi norėtume pakeisti“, – su tokiu sprendimu nesutiko A.Veryga.
Tokie atsakymai M.Puidoką papiktino.
„Kaip gali kiti dalyviai prieštarauti, jeigu mes skambinom ir derinom vakar ir mums buvo pasakyta, kad dėl to, kad mes negalime, viskas yra gerai? Tai kur yra problema? Reikia iš anksto informuoti, o ne drausti tada mūsų lyderiui ir kandidatui dalyvauti debatuose. Tai nėra demokratiška“, – nusivylimo neslėpė jis.
M.Puidokas spėjo, kad galbūt A.Veryga bijo V.Uspaskicho ir nenori su juo debatuoti. A.Veryga savo ruožtu atsakė, kad mielai būtų atsiuntęs iš savo sąrašo ir daugiau žmonių, kurie galėtų puikiai padiskutuoti įvairiomis temomis.
„Aš galiu debatuoti su visais – man tikrai yra komfortiška“, – patikino valstietis.
Tuomet iš salės pasigirdo V.Uspaskicho balsas. V.Bruveris pasiūlė politikui kompromisą.
„Jeigu sutiks kiti dalyviai – gal jūs galėtumėte sudalyvauti šiuose debatuose kaip kalbėtojas iš salės?“ – pasiteiravo moderatorius.
„Galiu...“ – atsakė V.Uspaskichas.
Toks sprendimas kitiems debatų dalyviams galiausiai tiko.
„Aš išvis neįsivaizduoju – ir taip iš rinkimų kampanijos padaryta laidojimo ceremonija, kad kuo mažiau rinkėjų žinotų, kad išvis vyksta rinkimai, ir dar neleidžiama komandai ateiti ir diskutuoti“, – svarstė V.Uspaskichas.
Švietimo politika
Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos švietimo srityje teigia įžvelgiančios ne vieną problemą. Kaip pabrėžė ketvirtadienį Eltos organizuotuose debatuose dalyvavę politikai, valdančiųjų įgyvendinamos reformos yra nekokybiškos.
Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminio sąrašo lyderio Aurelijaus Verygos, yra būtina švelninti įvestą reikalavimą gimnazijų klasėse turėti bent po 21 mokinį.
„Bandžiau išsiaiškinti, kuo yra pagrįstas 21 vaiko skaičius gimnazijos klasėje. (...) Niekas nesugebėjo paaiškinti. Tokie nelogiški reikalavimai turės būti atšaukti ir bus atšaukti“, – debatų metu tikino jis.
Su tokiu požiūriu sutiko ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše esantis Lukas Savickas.
„Mažas klases reikia bandyti išlaikyti ten, kur įmanoma, pasitikint savivaldybėmis“, – akcentavo jis.
„Etatinis apmokėjimas turi būti peržiūrėtas ir finansavimas neformaliam vaikų švietimui turi būti dramatiškai didinamas. (...) Tarp mokinių yra vis didesnė socialinė, kultūrinė atskirtis. Tą reikia stabdyti. Labai gaila, kad dabartinė dauguma nesugebėjo tęsti to, kas pasiteisino“, – vardijo L. Savickas, negailėdamas kritikos dabartiniams valdantiesiems.
Savo ruožtu Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo į Seimo rinkimus vedlė Ieva Budraitė taip pat pabrėžė, kad įgyvendinamos švietimo pataisos nekuria vertės.
„Švietimo politikoje vyksta reforma po reformas. Toks jausmas, kad tos reformos yra savitikslės – keisti kažką tik tam, kad keisti, o ne dėl kokybės“, – pabrėžė I. Budraitė.
„Turėtų būti stiprinamas pasitikėjimas pačia švietimo bendruomene, jos nustatyta kryptimi. Be abejo, didinamas finansavimas tiek pagrindiniam ugdymui, tiek ir mokslo sričiai“, – matomus prioritetus vardijo ji.
Kaip dar vieną problemą „Taikos koalicijos“ sąrašą į Seimą vedantis Viktoras Uspaskichas pažymėjo ir kasdienių mokinių įgūdžių trūkumą.
„Labai svarbu yra išmokyti vaiką orientuotis informacijos sraute. Tai svarbu gyvenimo įgūdžiams“, – tvritino V. Uspaskichas.
Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderio Eduardo Vaitkaus teigimu, Lietuvos švietimo politika yra „katastrofiška“. Neigiamai jis teigė vetinantis ir rugsėjį startuosiantį įtraukųjį ugdymą.
„Be švietimo mes neturime ateities. (...) Jeigu vienas vaikas nusirengia ir nuogas laksto po klasę pamokos metu, ką gali išmokti kiti vaikai? Tačiau apie šią problemą mes linkę nekalbėti – sakome, kad ją sprendžiame. Sprendžiame neigiama prasme“, – sakė E. Vaitkus.
