„Jų tikslas – skaldyti visuomenę, žadinti nepasitikėjimą, menkinti tautinį identitetą, skatinti nesantaiką, taip susilpninant šalies atsparumą išorinėms ir vidinėms grėsmėms. Deja, tai neapsiriboja vien šmeižiančiais komentarais socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose, bet vis dažniau galime pastebėti tiesioginius vandalizmo nusikaltimus, niokojančius istorinius paminklus ir tautinius simbolius.
Visa tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Taigi, esant įtemptai geopolitinei situacijai, priešiškų režimų tarnybos nesnaudžia ir aktyviai organizuoja panašaus pobūdžio veiklas. Todėl turime būti ypatingai budrūs ir sutelkti tarpinstitucines jėgas, kad tokios veiklos būtų užkardytos“, – kalba Krašto apsaugos (KAM) ministras Laurynas Kaščiūnas.
Socialiniuose tinkluose laimi priešas
„Nėra ką čia vertinti, nėra Lietuvoje sukurto ir gerai veikiančio mechanizmo, kuris vartotoją apsaugotų nuo realybės neatitinkančių, gąsdinančių, įžeidžiančių komentarų ir šitas pavyzdys yra tik lašas jūroje. Pasinaudojant vietiniais gyventojais ir oficialių komentarų stoka socialiniuose tinkluose priešiška dezinformacija skleidžiama visais pajėgumais, trolių fabrikai dirba nestabdomai, o tuo tarpu Lietuvos teisėsaugos virtualus patrulis visiškai neįgalus kaip nors tai stabdyti arba bent jau kontroliuoti. Atsakas vienas – juk Lietuvoje demokratija ir žodžio laisvė.
Pažiūrėkime, JAV – demokratijos lopšyje – net buvo uždarytos Prezidento Donaldo Trump’o paskyros, kad nebūtų skleidžiamas melas, nebūtų skatinamas smurtas siekiant nuversti valdžią, Lietuvoje tuo tarpu negebame uždaryti E. Vaitkaus, V. Tutkaus ir daugelio kitų atviros dezinformacijos skleidėjų paskyrų ar kanalų. Todėl tiesą iškraipantys komentarai yra tik potėpis viso liūdno ir niekaip nekontroliuojamo paveikslo“, – kalba žinomas TV prodiuseris, Lietuvos Šaulių Sąjungos (LŠS) narys Dominykas Kubilius.
Lietuva turi ir investuoti į kibernetinę gynybą
Dezinformacija ir atakos kibernetinėje erdvėje – ne šiaip Rusijos karo ginklai.
„Tai tikrai efektyvūs ginklai. Ne veltui Kremlius tiek daug į tai investuoja. Todėl tiesiog privalome investuoti ir mes, kad sugebėtume efektyviai apsiginti nuo tokių atakų. Jei nenorime pasiduoti tą daryti tiesiog privalome. Atsainus požiūris į tokias atakas ar nepakankamas atsparumas karo metu iš esmės prilygsta nusikaltimui mūsų valstybės Lietuvos saugumui,“ – aiškina analitikas Marius Laurinavičius.
Reikšmingas pilietinis ir patriotinis sąmoningumas
Informacinio ar hibridinio karo grėsmės ir akivaizdūs veiksmai rodo suaktyvėjusias priešiškas jėgas, su kuriomis nėra paprasta kovoti. Per vasaros atostogų metą, kai sulėtėja sprendimų priėmimo greitis, Rusija ir jos bendrai padarė ir daro daugybines atakas prieš skirtingus institucinius ar asmeninius taikinius.
„Privalome išlikti budrūs ir susitelkę, pilietiškai reaguoti ir mokėti atpažinti dezinformaciją, kriminalinio turinio, neapykantą ir nesantaiką, išpuolius prieš valstybę kurstančius komentarus ir kitus antivalstybinius veiksmus, nes tai yra kiekvieno sąmoningo piliečio reikalas. Priešas skiria didelius resursus ir tas įrodo, kad taikinys yra visų NATO, Europos Sąjungos valstybių demokratiškos visuomenės.
Rusijos federacija kaip ir Sovietų Sąjungos nusikalstamos teroro struktūros turi seną, efektyvią propagandos ir neramumų koordinavimo mokyklą ir naudoja pačias ciniškiausias, ir tuo pačiu gudrias priemones. Turime likti maksimaliai vieningi, o gynyba vykti visais lygmenimis“, – pabrėžia komunikacijos ekspertas ir visuomenininkas Alkas Paltarokas.
Internetinių trolių ir botų atakų pavojai
Kibernetinio saugumo ekspertas, „Cyberalert“ vadovas K. Sadauskas atkreipia valstybinių įstaigų ir atitinkamų organizacijų dėmesį ir pabrėžia informacinių atakų tam tikrus aspektus.
Dezinformacija ir melagingos naujienos:
Plitimas – troliai ir botai gali greitai išplatinti melagingą informaciją, kuri klaidina visuomenę.
Nuomonės formavimas– melagingos naujienos gali daryti įtaką visuomenės nuomonei ir priimamiems sprendimams, įskaitant rinkimus ir viešąją politiką.
Reputacijos pažeidimai:
Asmenys, ypač viešieji veikėjai, gali patirti rimtus reputacijos nuostolius dėl klaidinančių ar šmeižiančių pranešimų.
Organizacijos – verslai ir nevyriausybinės organizacijos gali prarasti klientus ir partnerius dėl neigiamos informacijos sklaidos.
Socialinis susiskaldymas: troliai ir botai gali sąmoningai kurstyti konfliktus tarp skirtingų visuomenės grupių, jie gali stiprinti ir platinti neigiamus stereotipus bei prietarus.
Valdžios institucijų diskreditacija:
Troliai ir botai gali skleisti dezinformaciją, kad sumažintų visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Jie gali platinti melagingą informaciją apie vyriausybės politiką ir veiksmus, sukeldami sumaištį ir nepasitenkinimą.
Ekspertai pabrėžia, jog reikalingas informacinis raštingumas ir veiklumas, kaip atpažinti, reaguoti ir kokių veiksmų nedelsiant imtis identifikavus priešiškų jėgų virtualioje erdvėje veikas.
