Ineta Kursevičienė. Kada pagaliau nustos kraujuoti Lietuvos policija?

Pareigūnų skaičius mažėja ne todėl, kad nusikaltimus nuo šiol tiria ar viešąja tvarka rūpinasi dirbtinis intelektas. Ir ne todėl, kad Lietuvoje drastiškai sumažėjo nusikaltimų. Galiausiai ne todėl, kad šalies policijos mokyklos staiga ėmė ruošti „super policininkus“, dirbančius 2 ar 3 kartus daugiau ir našiau už likusius kolegas.

Policijos pareigūnų skaičius Lietuvoje paskutiniu metu nuolat mažėja, nes sistemoje tarnaujantys žmonės, kasdien rizikuojantys savo sveikata ar net gyvybe, susiduria su visišku politikų ir valdininkų abejingumu jų tarnybos sąlygoms, darbo užmokesčiu, socialinėms garantijoms ir net klaidingai skleidžiama informacija apie pareigūnų „išėjimo stabilizavimą“ ar nesibaigiantį papildomo finansavimo skyrimą. Tariant paprastai, būti Lietuvos policininku yra velniškai sunku ir nedėkinga.

Skaičiai rodo, kad dalį išėjusių policininkų pakeitė kiti. Visgi būtina turėti galvoje, kad sistemą pildo jauni ir nepatyrę pareigūnai, o tinkamai juos apmokyti nėra kam. Kad ir dėl to paties milžiniško darbo krūvio, tenkančio patyrusiems pareigūnams.

Sutikite, skamba nekaip: po 6 savaites trunkančių įvadinių studijų į komisariato duris pasibeldusį pareigūną mokina vos metų patirtį turintis kolega. Ir tuomet, po kelių mokslų savaičių, jie kartu savarankiškai išeina dirbti į gatves? Ar tokia situacija nekelia grėsmės ir pavojaus ne tik patiems pareigūnams, bet ir visuomenei? Manau, kad kelia, ir labai rimtą.

Vidutinis policininko darbo užmokestis Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 1,3 tūkst. eurų (į rankas). Vadinasi, policijos pareigūnas vidutiniškai gauna bent 100 eurų mažesnį atlyginimą už, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje dirbančius žmones. Jau nekalbant apie policijos pareigūnus šalyse, į kurias lygiuojamės. Lenkijoje prieš kelis mėnesius buvo susizgribta ir nuspręsta, kad pradedančio žemiausios grandies pareigūno mėnesinis atlyginimas turi būti ne mažesnis nei 1,4 tūkst. eurų (į rankas).

Šiuo metu maždaug 80 proc. Lietuvos policijos pareigūnų turi antrus darbus ir tik plona raudona linija skiria juos nuo sprendimo palikti policiją. Ar sistemoje juos laiko patriotizmas? Manau ne, priežastys daug žemiškesnės ir racionalios: į tarnybą žiūrima kaip ir papildomą veiklą, leidžiančią šeimos biudžetą papildyti vienu kitu euru, reikalingu staiga sugedusio automobilio remontui ar naujiems vaiko batams.

Šiandien daugiau kaip 40 proc. visų policijos sistemos pareigūnų (virš 3000) gali tiesiog išeiti į pensiją (jie turi pakankamą ištarnautą stažą). Nemaža dalis gali būti atleisti iš tarnybos dėl netinkamos sveikatos būklės. Ką daryti, kad policijos kraujavimas pagaliau baigtųsi?

Skirtingai nei žemas darbo užmokestis, reikalavimai, kurie keliami policijos pareigūnams – labai aukšti. Nepriekaištinga reputacija, puikus fizinis pasirengimas, psichologinis tvirtumas, tinkama sveikatos būklė, įvairios kompetencijos: gebėti įvertinti kintančius nusikalstamumo modelius, technologinius pokyčius, puikios teisines žinios, administracinio, baudžiamojo, civilinio kodeksų išmanymas ir taikymas, o kur dar žemėtvarkos, aplinkosaugos, net miškininkystės ir gyvulininkystės klausimai.

Ir žinoma, pareigūnas privalo pareigas vykdyti pailsėjęs, stiprios emocinės ir fizinės parengties, kad gebėtų susiorientuoti ne tik ekstremalioje situacijoje, bet ir akimirksniu tinkamai įvertinti kokį sprendimą priimti, naudotis specialiomis priemonėmis ir ginklais, puikiai valdyti automobilius, motociklus, kitas policijos transporto priemones, suteikti pirmąją pagalbą.

Valdančioji dauguma per ketverius metus padarė daug rimtų klaidų: ignoravo bendruomenės keliamas problemas, penėjo policiją tuščiais pažadais, manipuliavo įvairiomis statistinių duomenų eilutėmis. Akivaizdu, kad toks elgesys veda į prarają, policijos, o vadinasi ir viešojo saugumo silpnėjimą. Visi turime pagaliau suprasti, kad sistemoje būtina išlaikyti kiekvieną profesionalų patyrusį pareigūną, garantuojant jam konkurencingą darbo užmokestį, geras socialines garantijas ir tarnybos sąlygas.

Kaip tai padaryti? Realiais politikų darbais, o ne tuščiu pilstymu. Įtraukiant į pokyčius ir policijos bendruomenę bei socialinius partnerius. Būtini greiti ir konkretūs sprendimai, nes tik jie gali padėti sustabdyti vis stiprėjantį sistemos kraujavimą: padidinti policijos pareigūno atlyginimą bent 600 eurų į rankas (o pradedančio tarnauti pareigūno mėnesinis darbo užmokestis į rankas turi būti ne mažesnis nei 1,5 tūkst. eurų; skubiai sutvarkyti darbo užmokesčio piramidę; pakeisti pensijų įstatymą taip, kad pensijos sulaukęs pareigūnas galėtų likti dirbti būdamas ne statutiniu valstybės tarnautoju ir gauti pensiją; 100 proc. kompensuoti pareigūnų kelionės į tarnybą ir iš jos išlaidas.