„Rusijos karo Ukrainoje eiga rodo, kad šiuolaikiniame mūšio lauke vis didesnę reikšmę įgauna įvairių tipų bepiločių orlaivių sistemų panaudojimas. Šios sistemos įrodė savo efektyvumą visuose lygmenyse – taktiniame, operaciniame ir strateginiame. Jos gali atlikti aukštos kokybės priešo pajėgų žvalgybą, koreguoti artilerijos ir kitų ginkluotės rūšių ugnį, savarankiškai naikinti priešo taikinius, įskaitant ugnies sistemas, šarvuotą techniką ir gyvąją jėgą. Palyginti nebrangūs bepiločiai orlaiviai, plačiai vadinami dronais, gali efektyviai naikinti kelis šimtus ar net tūkstančius kartų brangesnius sunkiosios karinės technikos vienetus, minimizuoti tokios technikos pranašumą, kas reikšmingai apriboja jos panaudojimo galimybes. Todėl labai džiaugiuosi, kad šiandien buvo pristatyta, kaip bepiločiai orlaiviai bus integruojami į Lietuvos kariuomenės struktūras, nes sistemingas požiūris užtikrina kur kas efektyvesnius rezultatus“, – sakė karšto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Į Lietuvos kariuomenės pajėgas numatoma integruoti įvairaus tipo bepiločius orlaivius, kovinius oro ir jūrų dronus – iki 2030 m. suplanuota įsigyti taktinio ir operacinio lygmens, žvalgybai, taikinių nustatymo ir naikinimo užduotims vykdyti. Iki šiol Lietuvos kariuomenės brigados buvo įsigijusios bepiločius orlaivius „ScanEagle“, kurie daugiausiai naudoti žvalgybai tarptautinėje misijose Afganistane, batalionai naudojo bepiločius orlaivius „Raven“, o daliniai iki 2022 m. buvo įsigiję kiniškus Mikro dronus, kurie buvo skirti suformuoti karių baziniams įgūdžiams.
„Dronai Lietuvos kariuomenėje yra integruojami visuose lygmenyse – nuo taktinio iki operacinio-strateginio. Vystomi žvalgybiniai, sensoriniai, taikinių indentifikavimo, naikinimo ir padarytos žalos nustatymo pajėgumai. Visgi dronas nėra sidabrinė kulka, kuria laimimi karai, tačiau tai – rimta papildoma priemonė šiuolaikiniame mūšyje, papildanti arsenalą bet kokių pajėgų kariams“, – pristatydamas bepiločių orlaivių integraciją pažymėjo Lietuvos kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras.
Atsisakius iš Kinijos ar su šios šalies komponentais gaminamų dronų ir LR Vyriausybei papildomai skyrus 20 mln. eurų įvairaus tipo bepiločių orlaivių sistemų įsigijimui bei šių sistemų operatoriams rengti, suplanuoti mažo tipo (15–150 kg) bepiločių orlaivių sistemų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, mini tipo (2–15 kg) bepiločių orlaivių sistemų iš Lietuvos įmonių ir itin lengvų (iki 2 kilogramų) mikro tipo pirmojo asmens vaizdo principu (angl. first person view, FPV) kovinių oro dronų įsigijimai.
Birželio mėn. pirmą kartą surengtas kovinių FPV dronų kursas Lietuvos kariuomenės mokykloje (LKM), parengti pirmieji 10 instruktorių. Lietuvos kariuomenė įtraukė Bepiločių orlaivių ir priešdroninių sistemų mokymą į Bazinio kario kurso programą, o 2024 m. pabaigoje gavus dronų sistemas bus pradėtas mažo, mini ir itin lengvų mikro tipo dronų valdytojų rengimas bei numatyta įkurti Lietuvos kariuomenės dronų kompetencijų centrą LKM.
2025–2027 m. daugiausiai dėmesio bus skiriama parengti bepiločių orlaivių operatorius, technikus, plėsti LKM dronų centrą bei pradėti bepiločio orlaivio sistemos MALE (angl. medium-altitude long-endurance) pajėgumo vystymą, kad suformuoti pilną atvaizdų žvalgybos pajėgumą. Šiuo laikotarpiu numatyta kartu su partneriais užbaigti mokslinį tiriamąjį darbą „Skraidantis šaudmuo“, kurio metu planuojama sukurti mažojo tipo kovinio oro droną su galimybe ateityje sertifikuoti, taip pat sukurti bazinį kovinių jūrinių dronų gebėjimą. Tai leistų įkurti ir išvystyti kovinio oro drono būrius su FPV ir „Switchblade 600“ dronais, Sausumo pajėgų brigadose, Krašto apsaugos savanorių, Karinėse jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgose ir pagrindiniuose kovinės paramos padaliniuose.
Trečiame etape, 2028–2030 m., planuojama užbaigti mokymo ir kompetencijų centro kūrimą, bepiločių orlaivių sistemų pajėgumus Lietuvos kariuomenės pajėgose formuoti remiantis tik Lietuvos gamintojų skurtomis platformomis bei išvystyti tarpinius operacinio-strateginio lygmens bepiločių orlaivių sistemų MALE pajėgumus. Visų dimensijų bepiločių orlaivių sistemos veiks pusiau automatizuotai, bendroje Lietuvos kariuomenės mūšio valdymo sistemoje ir bus sudarytos technologinės sąlygos sąveikai su NATO partnerių platformomis.
Iki 2030 m. numatomas kompleksinis bepiločių orlaivių operatorių rengimas, integruojant asmenis, užsiregistravusius Karo komendantūroje, bei rengiant Lietuvos kariuomenės instruktorius. Lietuvos karo akademijoje vyks baziniai kursai kariūnams bei Karo komendantūrose užsiregistravusiems asmenims, kurie nebus aktyviame rezerve, kurie gavę licenciją bus įtraukti į duomenų bazę ir esant poreikiui įtraukti į valstybės gynybą. LKM, Karinėse oro bei Karinėse jūrų pajėgose įkurtuose mokymo centruose bus rengiami operatoriai, kurių dalis taps instruktoriais ir gebės vesti mokymus pagal poreikį savo pajėgose. Turimos ir būsimo kompetencijos bus ugdomos ir palaikomos tiek įsteigtose pajėgų mokymo centruose, tiek dirbant su gynybos pramone, testuojant inovacijas, pritaikant pokyčius Lietuvos kariuomenėje.
