Anot viceministro, dėl to šiuo metu vyksta nelengvos diskusijos.
„Turime apie trečdalį savivaldybių, kurios praėjusiais metais, lyginant su 2022-aisiais, sumažino finansavimą (švietimo pagalbai – ELTA). Pagrindinė to priežastis, kurią mes matytume, yra tai, kad valstybė didina finansavimą švietimo pagalbai, o to pasekoje savivaldybės jaučia, kad gali atsitraukti su savo finansavimu ir jo skirti mažiau“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Gaižiūnas.
„Mums toks požiūris tikrai yra nepriimtinas. Tai viena iš priežasčių, kodėl su savivaldybėmis šiuo metu turime nelengvas diskusijas. Jos nėra likusios prisiimti daugiau atsakomybės ar nusileisti tam tikrais klausimais“, – pabrėžė viceministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančios Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, tikimasi rasti geriausią finansavimo modelį.
„Šiuo metu kai kurių profsąjungų yra inicijuota diskusija su savivaldybių asociacija, kaip panaudoti valstybės skiriamas lėšas, nes dabar tikrai nemaža lėšų dalis eina į savivaldybes ir jau jos paskirsto. Tačiau nuvažiuoji į konkrečią mokyklą ir pasako, kad jiems trūksta mokytojų padėjėjų, nors pinigai tam yra skirti“, – spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Iš kai kurių profsąjungų yra siūlymas, kad mokytojo padėjėjus finansuotų savivalda, o specialiuosius pedagogus ar švietimo pagalbos pedagogus finansuotų valstybė tiesiai į mokyklas. Būtų daugiau aiškumo, tačiau suprantu, kad savivalda nėra iki galo patenkinta (tokiu siūlymu – ELTA). (...) Galutinių sprendimų dar nėra. Viliuosi, kad bus rasti geriausi sprendimai“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ministerijos duomenimis, finansavimą švietimo pagalbai yra sumažinusios Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų, Joniškio r., Jurbarko r., Kauno r., Kazlų Rūdos, Kėdainių r., Kupiškio r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Prienų r., Šakių r., Šiaulių r., Širvintų r., Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybės.
