Arūnas Dumalakas. Kodėl ministras brėžė brūkšnį, o ne liniją?

Jis jau daug kartų atsakinėjo į klausimus apie nekilnojamojo turto užsienyje įsigijimo peripetijas, abejones dėl kainos.

Iš tiesų – dar kartą gromuliuoti skandalo gal ir neverta.

Bet šįkart ne apie jį ar privatumo klausimus, o apie brūkšnį.

Lietuvišką žodį „brūkšnys“, o ne tarptautinį „linija“ diplomatijos vadovas pasirinko akivaizdžiai sąmoningai.

Mat linijas pastaruoju metu braižo didžiųjų valstybių politikai. Štai Rusijos valdovas V.Putinas prieš porą mėnesių paaiškino, kokius Vakarų ginkluotės smūgius Rusijos teritorijoje jau laikytų raudonųjų linijų peržengimu.

Kovo mėnesį Prancūzijos prezidento E.Macrono pareiškimas apie galimą sausumos pajėgų siuntimą į Ukrainą taip pat naujai perbrėžė raudonąsias linijas Rusijos kare su Ukraina. Taip šio politiko žodžius komentavo saugumo ekspertai.

Pentagonas šiame kare irgi ne kartą brėžė raudonąsias linijas, paskutinį – dėl naikintuvų F-16 naudojimo. Tokias linijas brėžė ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Tad G.Landsbergis triukšmui, jo vertinimu, grįstam tik smalsumu, brėžia brūkšnį, bet ne liniją, kurias politikai braižo kalbėdami apie karą.

Esą į politikų klausimus, keliamus dėl vilos pirkimo būtent 2022 metų pradžioje, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir būta nuogąstavimų dėl grėsmės Lietuvai, atsakyta.

Bet ar taip yra iš tiesų? Prisiminkime prezidento G.Nausėdos abejones, ar tinkama G.Landsbergiui eurokomisaro kėdė: „Man tikrai būtų nesmagu, jeigu ištikus kokiai nors vidinei krizei Europos Komisijoje skambintų į Lietuvą ir klaustų – kur pradingo Gabrielius Landsbergis?“

Tai vis dėlto brūkšniu ar linija vilą Graikijoje šiais neramiais laikais apibrėžė konservatorių vedlys G.Landsbergis?