Ž. Naujokas vien tik ant kapitono tiltelio praleido 36 gyvenimo metus, o iš viso jūromis plaukiojo 50 metų su daugiau kaip 14 laivų.
Šį kapitoną drąsiai galima vadinti Lietuvos žvejybos laivyno patriotu, labai įtaigiai įamžinusiu jo istoriją savo knygose. 2016-aisiais jis apdovanotas tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkos raštu už atsidavimą ir ištikimybę jūrininko profesijai.
Ž. Naujokas labai norėjo išsaugoti ateities kartoms tai, kaip gyveno ir dirbo Lietuvos žvejai tuo laikmečiu. Kartu su žurnaliste Adele Žičkuviene parašė dvi knygass, kuriose kaip ir Savelijaus Golubevo nuotraukose atsispindi tikrasis žvejų gyvenimas. Tai pati geriausia žlugusio Lietuvos okeaninės žvejybos laivyno istorija.
2013 m. išleista jų knyga „Laiškai iš jūros“, kurioje autentiški jūrų kapitono laiškai, rašyti 30 metų iš įvairių žvejybos rajonų žmonai ir dukroms. Kapitonas dirbdamas jūroje parašė daugiau kaip 800 laiškų, o išsaugojo tik 460. 2016 m. tęsinys – antroji šio dueto knyga „Ilgesio tiltai“ – tai laiškai iš kranto į jūrą.
Ž. Naujokas gimė 1938 metų sausio 29 d. Tauragėje. 1960-aisiais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla). Dirbdamas Okeaninėje žvejybos laivyno bazėje nuo 1961 metų, 1969-aisiais tapo visų tipų laivų kapitonu.
1970–1981 metais dirbo Lietuvos gamybiniame žuvies pramonės susivienijime Gamybinio informacinio skyriaus vyr. inžinieriumi, 1981–1992 metais Okeaninėje žvejybos laivyno bazėje (nuo 1989 m. Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė „Jūra“), 1992–1993 metais tapo „Jūros“ Pietvakarių Atlanto vandenyno žūklės parajonio viršininku, 1993–1996 m. Saugaus plaukiojimo tarnybos viršininku (laivyno vyriausiuoju kapitonu).
Kai „Jūra“ bankrutavo, 1996–1997 m. dirbo Lietuvos žvejybos ir žuvies perdirbimo įmonių asociacijos vyriausiuoju jūrų laivyno specialistu, 1997–1998 m. UAB „Lanksva“ laivo „Raseiniai“ kapitonu, 1999–2002 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos gelbėjimo laivo „Šakiai“ kapitono padėjėju.
1968-aisiais jis pelnė geriausio laivavedžio vardą, 1979 m. apdovanotas TSRS žuvies pramonės ministerijos medaliu už labai gerą darbą, 1984 metais – medaliu už 10 metų saugų plaukiojimą.
Vos ne apie kiekvieną kapitono darbo etapą būtų galima parašyti po knygą. Juo labiau kad jis buvo labai puikus pasakotojas, nestokojantis subtilaus humoro jausmo. Žiniasklaidai šis žmogus buvo tikras lobis. Kartais, kai pasakodavo apie tai, kaip buvo pjaustomi „gyvi“ laivai, nurašyti į metalo laužą, kai verkė kapitonai, susigraudindavo ir pats.
