G.Landsbergis kalbėjo apie tai, kad G.Nausėdos neįtikino net Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen esą jam išreikšta parama, kad Prezidentūrai nėra aktualu, kurie portfeliai atitektų Lietuvai.
Konservatorių lyderis aiškino, kad Lietuva vis tiek turėtų siekti su užsienio politika susijusio portfelio, mat jis Lietuvai turėtų daugiausiai naudos. Ministras taip pat paminėjo ir transporto portfelį, kuris Lietuvai esą nebūtų naudingas, nors tai, kad Vilniui buvo siūlytas būtent šis portfelis ir jo atsisakyta, siekiant priderinti G.Landsbergio kompetencijas prie galimo portfelio, premjerė Ingrida Šimonytė neigė.
Briuselio politiką iš arti stebintis tinklaraštininkas, buvęs Aušros Maldeikienės padėjėjas Europos Parlamente (EP) Giedrius Alasevičius naujienų portalui lrytas.lt sutiko nupasakoti tikrąjį eurokomisaro paieškų paveikslą.
G.Alasevičius papasakojo, kaip G.Landsbergis viešojoje erdvėje kūrė įtakingo politiko įvaizdį ir kaip iš tiesų jam sekasi patekti prie sprendimų priėmimo stalo, kodėl tariama U.von der Leyen jam išreikšta parama, jeigu būtų tiesa, būtų sukėlusi skandalą Briuselyje.
Taip pat paaiškino, kodėl konservatorių siekiamybe įvardyti portfeliai iš tiesų yra tušti, ir kas šiame etape būtų geriausias bei blogiausias scenarijus Lietuvai.
Pateikė savo matymą
Praėjusį penktadienį G.Landsbergis naujienų agentūrai ELTA pranešė turintis žinių, kad prezidentas jokiomis aplinkybėmis nepritars jo kandidatūrai į eurokomisarus.
„Tos formuluotės, kurios buvo man perduotos apie pokalbius, vykusius diskusijų ar pateikimo metu, leidžia numanyti, kad Prezidentūrai nebuvo aktualu, kokie portfeliai Lietuvai tektų. Svarbiausias jų prioritetas buvo, kad joks portfelis netektų vienam žmogui“, – ELTAI teigė ministras, paminėjęs visą užsienio lyderių paramą, kuri preizidentui esą buvo nesvarbi.
„Pirmiausiai, esu dėkingas už paramą ir už tai, kad buvau premjerės pateiktas, ir už tai, kad paramą, kiek man yra pristatyta, man išreiškė ponia Ursula von der Leyen. Taip pat viešai buvo pasakęs Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis. Tai yra tikrai svarbu ir aš tą tikrai vertinu. Suprasdamas, kad vienai institucijai ar net institucijos vadovui tai niekaip nėra priimtina ir nesvarbu, manau, kad reikia ieškoti kito varianto“, – kalbėjo jis.
G.Landsbergis dėstė, kad Lietuva turėtų ieškoti kandidato, kuris galėtų darbuotis užsienio politikos srityje.
„Gavus transporto portfelį, sunku tikėtis, kad Lietuvai būtų papildomos naudos iš to portfelio. Vien dėl to, kad tai yra Europos Sąjungos (ES) komisaras, kuris turi rūpintis visos ES transportu. Lietuvos politikos dalis tame yra labai nedidelė. (...) Tuo tarpu užsienio arba saugumo sritis, kas tiesiogiai siejasi su mūsų apginamumu ir saugumu bei su situacija Ukrainoje – čia mes, gindami ES interesą, tiesiogiai gintume Lietuvos interesą“, – aiškino G. Landsbergis.
Būtų sukeltas ažiotažas
Ne kartą konservatorių kartotos tezės, o ypač šis G.Landsbergio interviu, anot G.Alasevičiaus, paskatino norą įnešti šiek tiek daugiau aiškumo ir išsklaidyti kai kuriuos EK narių skyrimo proceso mitus.
Pirmiausiai G.Alasevičiui užkliuvo paminėtas transporto portfelis – ir dėl keisto paties jo paminėjimo, kuomet premjerė paneigė, kad toks portfelis Lietuvai buvo siūlytas, o Lietuva jo atsisakė, o ir dėl portfelio įvertinimo.
Šiuo atveju, tinklaraštininko teigimu, ministras tiesiog pademonstravo savo europinių kompetencijų trūkumą, nes būtent tik transporto srityje Lietuva ir turi išskirtinės naudos – Europos Sąjungos (ES) biudžete Baltijos šalys turi atskirą eilutę, skirtą „Rail Baltica“ projektui.
Apskritai, kaip aiškino jis, portfelius vertinti reikia pagal du kriterijus: turimą biudžetą ir sprendimų įtaką: kai kurie portfeliai turi vieną iš šių kriterijų, kai kurie turi abu, kai kurie – nė vieno.
Tad transporto komisaro portfelis, anot G.Alasevičius, neturi labai daug galios, tačiau turi biudžetą – nors ir nelabai didelį. Visgi, šis porfelis turi kitų privalumų: transporto sektoriaus reforma turėtų didžiulę ekonominę grąžą, mažintų atskirtį tarp regionų.
Tuo metu tas pats gynybos komisaro portfelis, apie kurį kalbėjo G.Landsbergis, tikėtina, bus vienas iš pačių prasčiausių visoje EK – neturės jokio biudžeto, jokios galios.
G.Alasevičius atkreipė dėmesį ir į pagrindinę G.Landsbergio mintį – esą tapimas tam tikros srities eurokomisaru neštų papildomą naudą Lietuvai. Už tokius žodžius, anot jo, apskritai G.Landsbergio Europos Parlamento (EP) nariai būtų galėję nepatvirtinti.
„Ir EP egzistuoja opozicija ir pozicija – natūralu, kad atsiranda žaidimas surasti pažeidžiamą kandidatą. Tai jeigu G.Landsbergis būtų tokia reikšminga, žinoma politinė figūra, jis būtų šukuojamas, kaip žmogus, ir prie tokių dalykų 100 proc. būtų kabinėjimasi, bandoma sukelti ažiotažą, ypatingai santykiuose su kitais kandidatais.
Politinio lauko dalis yra pakirsti savo oponentą, surasti jo silpnąją grandį. Tokie teiginiai kaip minimum yra absoliučiai nekorektiški ir neprofesionalūs, bet specifiškai toje vietoje, kur jis išsireiškia apie Lietuvos politikos dalį, tenkančią portfeliui – vėlgi, aš galiu taip kalbėti, jūs taip galite kalbėti, bet kandidatas į EK taip kalbėti negali, kadangi tai tiesiogiai kertasi su ES sutartyse reglamentuota EK funkcija. Tai būtų tas pats, kaip sulaužyti Seimo nario priesaiką“, – paaiškino jis.
O G.Landsbergio akcentavimas, kad Lietuvai esą naudingiausias būtų su užsienio politika susijęs portfelis, anot G.Alasevičiaus, neturi realaus pagrindo, kadangi svarbiausią šios srities postą jau užims geriausiai Baltijos šalių interesams atstovaujanti politikė – Estijos ekspremjerė Kaja Kallas.
„Pačiu aukščiausiu įmanomu lygiu ES turime žmogų, kuris ne tik, kad atstovauja mūsų interesams, bet ir atstovauja Lietuvos interesams geriau nei G.Landsbergis. Ne todėl, kad G.Landsbergis būtų blogas. Ji tiesiog neturi reputacinių dėmių.
Priminsiu, kad kai G.Landsbergiui nepavyko sužiūrėti visų Taivano atstovybės dokumentų, tai kas turėjo eiti ginti ir spręsti tas pasekmes, kurias sukūrė visa ta istorija? U. von der Leyen ir tas pats Valdis Dombrovskis.
Niekas toje situacijoje – nei JAV, nei EK – nebuvo patenkinti, bet tai yra vienas vienintelis kartas, kai G.Landsbergio pavardė iš tiesų figūravo tarptautiniuose kanaluose, kur sprendimai realiai priiminėjami“, – pasakojo jis.
G.Alasevičius pripažino, kad G.Landsbergio komanda padarė meistrišką darbą gaudydama tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, ypač invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau tai, anot jo, neturi jokio ryšio su realia ministro reputacija ir įtaka.
„G.Landsbergis yra puikus tarptautinių santykių influenceris. Tačiau jo įtaką geriausiai atsispindi tai, kaip į jį žiūri valstybių vadovai, kiti užsienio reikalų ministrai, ir čia reikia pasakyti, kad mes per visą kadenciją nematėme nė vieno atvejo, kada G.Landsbergis būtų pasiekęs kažkokių pergalių.
Tai nėra kritika G.Landsbergiui, kadangi tai nėra lengva – Lietuva nėra didelė, mes nesame labai svarbūs. Bet buvo situacijų, pavyzdžiui, dėl Ukrainos grūdų tranzito, Lenkijos ūkininkų, kada tai buvo mums skaudančios temos ir lietė mūsų partnerius, ir kur tikrai G.Landsbergis norėjo įsitraukti, bet niekas nematė ir nesuprato, kodėl jis turėtų būti prie to stalo, ir niekas jo neįsileido ir jo paprasčiausiai ten nebuvo“, – kalbėjo jis.
Klausimai dėl paramos
Tuo metu G.Landsbergio pareiškimą, esą jam paramą buvo išreiškusi pati EK pirmininkė U.von der Leyen, G.Alasevičius vadina melu – tokie dalykai, jeigu būtų tiesa, anot jo, tiesiog sukeltų skandalą Briuselyje.
Geriausiu atveju, įsitikinęs G.Alasevičius, U.von der Leyen galėjo prezidentui arba premjerei nurodyti, kad ji „neturi nieko prieš“ G.Landsbergio kandidatūrą, bet tikrai negalėjo teikti jokių rekomendacijų jį paskirti eurokomisaru.
G.Alasevičius pabrėžė, kad europinė politika yra išskirtinai rigidiška, struktūrizuota, procedūrizuota, su labai griežtomis raudonomis linijomis, numatančiomis, kas ką gali ir ko negali, o taip visų pirma yra dėl to, kad EK reikia sutarimo tarp 27 komisijos narių.
„Jeigu Lietuvoje nesugebame susitarti tarp 5–6 partijų, tai įsivaizduokime, kaip turi susitarti 500 europinių partijų, kad ir sulipusių į tuos skėčius. Dėl tokio konteksto, siekiant kiek įmanoma labiau apsaugoti sprendimo priėmimo procesą, tiek formaliai, tiek neformaliai Briuselyje yra nusistovėjusi visa begalybė labai griežtų barjerų.
Ir vienas iš tokių kertinių klausimų, kuris labai dažnai sukelia ažiotažą, yra atskirtis, kur baigiasi nacionalinių valstybių autonomija, ir kur prasideda EK įgaliojimai. Radikali dešinė dažnai bando išpūsti tokį burbulą“, – dėstė G.Alasevičius.
„U.von der Leyen negali, net ir norėdama, tokių dalykų sakyti ir daryti, ir ji to nedarytų vien dėl rizikos, kad išeis koks G.Landsbergis ir apsiskelbs, kad mane palaiko U.von der Layen. Tai yra absoliučiai neadekvatu“, – pridūrė jis.
Tuo metu Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis iš tiesų viešai pareiškė palaikymą G.Landsbergiui, tačiau tokia parama G.Alasevičių prajuokino – tai, anot jo, tas pats, kas būtų, pavyzdžiui, konservatorės Rasos Juknevičienės išreikšta parama G.Landsbergiui – jie tiesiog priklauso tai pačiai europinei partijų šeimai.
G.Alasevičius priminė, kad kai Bulgarijoje buvo su pilnu stalčiumi grynųjų pinigų ir prostitute viešbutyje sulaikytas Bulgarijos ekspremjeras Boikas Borisovas, į ką šis atsakė „o ką aš galiu padaryti? Man patinka moterys“, – tai ir tuomet M.Weberis viešai rašė, reikalaudamas B.Borisovui tikro teisingumo, nepaisant visų korupcijos skandalų.
„M.Weberio parama neturi jokios reikšmės, nes absoliučiai bet kuris Europos Liaudies partijos narys galėtų gauti jo viešą paramą, visi be išimties, kadangi partijos pirmininko interesas, ir dalis paties asmeninio įvaizdžio, yra reklamuoti visus savo atstovus šalyse“, – pabrėžė G.Alasevičius.
Tuo pačiu jis pateikė ir gerąjį paramos pavyzdį – pavyzdžiui, Estijos premjerė Kaja Kallas, priklausanti liberalams, sulaukė viešų rekomendacijų iš Lenkijos premjero Donaldo Tusko, kuris priklauso Europos Liaudies partijai.
„Jai nereikia eiti ir kažkam pasakoti, kad ją palaiko D.Tuskas, kad galimai kažkas su kažkuo kalbėjo telefonu ir išreiškė jai paramą. D.Tuskas apie palaikymą sako viešai. Koks D.Tusko motyvas? Bendra užsienio politika.
Tuo tarpu nepaisant to, kad D.Tuskas priklauso tai pačiai partijai, kaip ir G.Landsbergis, ir yra ypatingai įtakingas ir Briuselio ratuose, ir pačioje Europos Liaudies partijoje, ar matėte jo rekomendaciją dėl G.Landsbergio?
Tokią rekomendaciją būtų lengviau gauti, žinant, kad konservatoriai labai kryptingai siekė tokios rekomendacijos ir matomumo. Kur ji yra? Jos nėra.
Ką matėme, tai kad D.Tuskas po neatsakingų I.Šimonytės kalbų apie tai, kaip Lenkija mūsų negintų, atvyko pamokyti mus bazinių tarptautinių santykių – kad galbūt nepasakojame žmonėms apie mūsų gynybos planus ir nestatome savo partnerių prieš ginklą – atsakyk dabar, ar siųsi kariuomenę, jei mus puls, ar ne. Tokie dalykai yra elementariai neprofesionalūs“, – kalbėjo G.Alasevičius.
Geriausias scenarijus
Tad kas laukia dabar, G.Landsbergiui iškritus iš žaidimo ir į šį postą kandidatuojant europarlamentarui Andriui Kubiliui?
G.Alasevičiaus teigimu, A.Kubilius bus vienareikšmiškai geresnis kandidatas nei G.Landsbergis – europarlamentaras neturi reputacinės žalos, tačiau turi didelę patirtį, iš esmės Europoje nežinomas.
Pats geriausias scenarijus Lietuvai, tinklaraštininko manymu – plėtros komisaro portfelis. Bet tam, anot jo, reikės visų Lietuvos institucijų bendro darbo, o taip pat ir užsienio valstybių suburto aljanso paramos.
„Kaip seksis A.Kubiliui labai didele dalimi priklausys ir nuo to, kaip sugebės dėl A.Kubiliaus dirbti tas pats G.Landsbergis, taip pat ir mūsų prezidentas G.Nausėda ir premjerė, kiek jam pavyks savo partijos pirmininko ausį gauti.
Pati geriausia strategija, turint A.Kubilių kaip kandidatą, yra visais įmanomais kanalais spausti mūsų partnerius Moldovą ir Ukrainą, kur tas pats A.Kubilius turi neformalių ryšių su vietos politikais, kad bandytų gauti ausį pačiu aukščiausiu lygiu, ir kad neformaliai tos valstybės pradėtų lobinti U.von der Layen, ir galbūt – bet tam reikia netoli stebuklo – jeigu šis darbas bus labai gerai padarytas, pavyktų gauti plėtros komisarą, kas būtų pats geriausias įmanomas scenarijus.
Bet pačiam A.Kubiliui šiandien tai net nėra pasiekiama. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu procesas vyks ne taip, kaip vyko iki šiol, jeigu visi mūsų valstybės atstovai sąžiningai atsistos A.Kubiliui už nugaros, jei tie patys konservatoriai baigs šaudyti, nes jiems reikia prezidento pagalbos šioje srityje. Jeigu jie sugebėtų susiburti į vieną bloką – galbūt“, – įvertino jis.
Problema be atsakymo
Tad kuo ypatingas būtų plėtros komisaro portfelis?
G.Alasevičius pripažino, kad šis postas savaime nėra stebuklas – komisaras nepaspartins derybų dėl stojimo į ES, tačiau tai būtų EK narys, turintis nuolatinį kontaktą su Lietuvai strategiškai svarbiomis valstybėmis.
Vienas apčiuopiamas klausimas, ties kuriuo galėtų dirbti plėtros komisaras, yra vizija, kaip galėtų atrodyti pats narystės ES procesas.
„Nes mes atidarėme narystės procesą su Ukraina, tačiau absoliučiai niekas neturi nė menkiausio įsivaizdavimo, kaip Ukraina galėtų tapti nare. Tarkime, rytoj baigiasi karas, Rusija pralaimi, tarkime Ukrainos ekonomika stabilizuojasi, tarkime tai netgi tampa viena perspektyviausių ekonominių, gynybinių, demokratiškiausių valstybių ES – net ir tuo atveju, kadangi pats ES valdymo modelis yra visiškai nepasirengęs tokio dydžio valstybės priėmimui, tai yra milžiniška problema“, – pasakojo jis.
Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, tęsė G.Alasevičius, kad užtenka suburti pakankamai politinės valios ir tada bus atitinkami sprendimai.
„Nieko panašaus. Mes jau dabar kalbame, kad EK bus keturi-penki portfeliai, kurie yra faktiškai visiškai fasadiniai. Ukrainą priėmus dar padaugėja portfelių be jokio turinio. EP sudėtis pasidaro labai neaiški – čia ne Lietuva su 11 parlamento narių, Ukrainos populiacija yra milžiniška.
Visa sanglaudos politika, žemės ūkio politika, kurios kartu sudaro daugiau nei pusę viso ES biudžeto, griūna. Kai Lietuva 2004 metais įstojo į ES kartu su kitomis valstybėmis, tai tokių šalių, kaip Belgija, regionai neteko milžiniškos paramos iš ES.
Ne todėl, kad jie atsigavo, bet todėl, kad mus prijungus, bendras vidurkis smuko žemyn, ir mes tapome tomis labiau problematiškomis šalimis, o tada net ir Belgijos regionai tapo labiau pasiturintys, ir jiems parama nebepriklausė.
Jeigu ateina Ukraina čia, tokios šalys kaip Lietuva, nekalbu apie Vilnių, bet apie likusį regioną, netenka visos paramos. Lenkijoje žemės ūkis patirtų milžinišką smūgį dėl tų pačių ES išmokų, jeigu priimame Ukrainą taip, kaip yra.
Tai sukeltų milžinišką politinį chaosą 16-oje ES valstybių, nes tiek yra valstybių, kurios labai stipriai suinteresuotos sanglaudos politika“, – paaiškino jis.
Šioms problemoms, anot jo, kol kas niekas neturi jokio atsakymo.
Blogiausias scenarijus
Nors Lietuva turės gerbti bet kurį portfelį, kurį tik gaus, visgi blogiausias scenarijus Lietuvai būtų gauti vieną iš portfelių, kurie yra fasadiniai arba „pritempti“ atskiroms politinėms jėgoms.
„Buvo sukurti trys nauji portfeliai, kurie bus be jokio turinio. Jie pavadinti taip, kad tiktų skirtingoms politinėms grupėms: apgyvendinimo komisaras nutaikytas į kairiuosius ir socialistus, kuriai nors Pietų valstybei, kuris skamba gražiai, bet yra praktiškai bevertis.
Apie Viduržemio jūros komisaro portfelio sudėtį iš viso niekas nieko nesupranta, visi skėsčioja rankomis, ką jis darys, nes nėra tokios politinės srities kaip Viduržemis. Jis galėtų būti skirtas kažkuriai Pietų ar Balkanų valstybei – gražiai skamba, gali parduoti rinkėjams“, – įvertino jis.
G.Alasevičius neslėpė nuogąstavimo, kad gynybos portfelis, į kurį taikosi ir A.Kubilius, gali būti lygiai toks pats tuščias savo turiniu.
Jis pastebėjo, kad dar gegužę į gynybos komisaro portfelį taikėsi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis – jis būtų buvęs vienas perspektyviausių kandidatų su didžiule įtaka, tačiau dabar Lenkija nuo šio portfelio atsitraukia, nors pati saugumo sritis šaliai ir yra labai svarbi.
„Lenkija galvojo apie šį postą, dabar jau apie jį nebegalvoja – tai buvo pasakyta viešai. Mano akimis, tai reiškia, kad jie savo kanalais pasitikrino ir išsiaiškino, kad gynybos portfelis bus ganėtinai bevertis“, – spėjo G.Alasevičius.
