Pirkėjų siaubas – internete tūnantys sukčiai

Internetas – tarsi didžiulis minų laukas, per kurį einant nuolat tyko pavojai.

Tobulėjant technologijoms ir suklestėjus prekybai internetu lietuviai, kaip ir vartotojai visame pasaulyje, vis dažniau prekes ar paslaugas užsako neiškeldami kojos iš namų. Tuo naudojasi sukčiai, kurie siekia pasipelnyti iš pirkėjų patiklumo.

„Nors kibernetinio saugumo specialistai ir pareigūnai nuolat perspėja apie tykančius pavojus, prekyba internetu tapo tokia įprasta, kad sunku, o kartais tiesiog neįmanoma atskirti, ar pardavėjas išties turi norimą prekę, ar tik siekia išvilioti pinigus“, – kalbėjo Laura, kuri nukentėjo internetu pirkdama pigius lėktuvo bilietus.

30-metė vilnietė už bilietus sumokėjo beveik 100 eurų. Nors pinigai buvo nuskaičiuoti, jokių bilietų ji negavo, o sukčiai dingo.

Klaipėdietė Janina pasakojo irgi vos neužkibusi ant apgavikų kabliuko, kai bandė nusipirkti lėktuvo bilietus į Paryžių. Prieš patvirtindama mokėjimą mobiliuoju parašu ji pastebėjo, kad nesutampa skaičiai pardavėjo puslapyje ir jos telefone.

„Su tokia situacija aš susidūriau pirmą kartą, nes paprastai, kai atsiskaitymą tvirtini mobiliuoju parašu, žinutę gauni vos po kelių sekundžių. Todėl net minties nekyla, kad skaičiai gali nesutapti. Laimei, spėjau nutraukti mokėjimą nepatvirtinusi pirkimo, nors apie grėsmę tokiu būdu prarasti pinigus net nepagalvojau“, – paaiškino Janina.

Suklastoti lėktuvo ar renginių bilietai, netikros nakvynės vietos, žinomų paslaugų teikėjų puslapių klonai, neegzistuojančios prekės – internete siaučiantys nusikaltėliai randa vis naujų būdų pasipelnyti.

„Išsiaiškinti, kas pavogė pinigus, dažnai būna nesunku. Tačiau susigrąžinti prarastos sumos kartais neįmanoma, nes sukčius ją greitai išleidžia“, – pabrėžė 47 metų teisininkas Andrius Kšanauskas.

A.Kšanauskas taip pat žino kelias istorijas, kaip patiklūs lietuviai pakliuvo į interneto apgavikų pinkles.

Prieš kelerius metus prieš vieno žinomo atlikėjo koncertą buvo sukurta netikra bilietų pardavimo platforma. Trokštamus bilietus įsigiję žmonės tik atvykę į renginį, kai nebuvo į jį įleisti, sužinojo, kad pinigus pervedė sukčiams.

„Tada apgavikai buvo greitai nustatyti ir, siekdami gauti kuo švelnesnę bausmę, pinigus grąžino. Bet aš žinau ir kitą atvejį, kai apgavikė, nors ir buvo pagauta, pinigų grąžinti neįstengė, nes jau buvo juos išleidusi“, – kalbėjo teisininkas.

Tąsyk pirkėjas susidomėjo skelbimu apie parduodamą knygą, kurios knygynuose jau seniai nėra. Bet kai pardavėjai pervedė pinigus, trokštamos knygos jis negavo.

Atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad knygą už keliolika eurų sukčiaujanti moteris pardavė jau ne pirmą kartą. Iš patiklių pirkėjų išviliotus pinigus ji jau buvo išėmusi iš savo sąskaitos.

„Policijos pareigūnai tai vertino ne kaip masinį sukčiavimą, o kaip pavienį nusikaltimą, mat nukentėję asmenys gyveno skirtinguose Lietuvos rajonuose, tad ir apgavystes tyrė skirtingi policijos komisariatai.

Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas dažnai tuo ir baigiasi – policija praneša, kad rado pinigus pasisavinusį asmenį, bet nukentėjusiems žmonėms siūlo toliau patiems ieškoti teisybės teisme.

Šiuo atveju teismas pripažino apgavikės kaltę, tačiau pirkėjai prarastų pinigų vis tiek neatgavo, nes sukčiautoja jų neturėjo“, – paaiškino A.Kšanauskas.

Pirkti naudotus, o kartais ir naujus, bet pigiau nei oficialioje parduotuvėje siūlomus daiktus tampa vis populiariau, nes taip palaikoma tvaraus vartojimo kultūra. Tuo naudotis įgudo ir apgavikai. Per įvairias prekybos naudotais daiktais platformas jie pardavinėja drabužius, knygas, įvairius buities reikmenis ir net automobilius, kurių išties neturi.

Pavyzdžiui, Klaipėdos policija šią vasarą gavo kelis nuo tokių sukčių nukentėjusių asmenų skundus.

Vienas pirkėjas tvirtino praradęs 240 eurų, nes nesulaukė žadėto kompiuterio. Kitas tokios pat sumos neteko norėdamas įsigyti siurblį. Trečias pervedė tūkstančio eurų užstatą, bet automobilio „Hyundai Santa Fe“ pardavėjas dingo lyg į vandenį.

Trokštamų prekių nesulaukia ir netikrose interneto parduotuvėse apsipirkę lietuviai: nors pardavėjas pinigus gauna, prekė pirkėjo taip ir nepasiekia.

Pasitaiko, kad trokštamos prekės atkeliauja, bet jų kokybė būna itin prasta. A.Kšanauskas pamena atvejį, kai Lietuvoje veikusioje interneto parduotuvėje su didelėmis nuolaidomis buvo prekiaujama buitine technika.

Kurjeris pirkėjams pristatydavo užsakytus prietaisus. Apgaulė išlindo tik tuomet, kai pigias prekes užsisakę lietuviai ėmė masiškai rašyti skundus dėl gedimų.

Tuomet paaiškėjo, kad apie savaitę pigia buitine technika prekiavusios parduotuvės jau nėra, o telefonais, kurie buvo nurodyti dėl garantinės priežiūros, niekas neatsiliepė.

„Su internetiniais prekeiviais fizinėse parduotuvėse pirktą drabužį ar kokį daiktą per dvi savaites galima grąžinti, jei jis nebuvo dėvėtas ar naudotas. O su interneto parduotuvėmis man vis kildavo bėdų, ne kartą vargau norėdama grąžinti netikusią prekę. Norėdama tai padaryti su kai kuriais net negalėjau susisiekti: nurodytas telefonas neveikė, negavau atsakymo ir į elektroninius laiškus“, – stebėjosi vilnietė Laura.

Nors lietuviai vis atidžiau internete renkasi brangesnius buities prietaisus, baldus, kvepalus ar vardinius drabužius, iš patiklių pirkėjų sukčiai bando išvilioti ne tik dideles sumas, bet ir kelis eurus.

Apgavikai neretai taikosi į jautrias socialines grupes – vargingiau gyvenančius žmones, pensininkus.

Pavyzdžiui, „Kauno autobusų“ darbuotojai neseniai pastebėjo suklastotą interneto puslapį, kuriame vos už 2,35 euro buvo siūloma įsigyti pusę metų be apribojimų visoms viešojo transporto rūšims galiojančią kortelę. Esą reikėjo tik paspausti ant skelbime nurodytos nuorodos.

„Klaipėdos keleivinis transportas“ irgi įspėjo savo klientus, kad, sukūrę netikrą paskyrą, sukčiai žada nemokamus viešojo transporto bilietus, nors iš tiesų tik siekia išvilioti asmens duomenis.

Nudegti galima net atliekant mokėjimus per visame pasaulyje žinomas platformas, pavyzdžiui, per pasaulyje vieną didžiausių apgyvendinimo paslaugas siūlančių svetainių Booking.com.

Į tokias sukčių pinkles net dukart pakliuvo ir lietuvis Raimondas. Keliaudamas į Lenkiją jis turėjo strimgalviais ieškotis kitos nakvynės vietos, mat paaiškėjo, kad tos, kurią užsakė per Booking.com, tikrovėje nėra.

„Tokiais atvejais platforma grąžina pinigus, bet įrodinėti, kad buvai apgautas, gali tekti ir pusmetį. Prarasti pinigai yra gal net mažesnė problema nei tai, kad svetimoje šalyje gali likti be pastogės, o staigiai rasti, kur apsistoti, kartais būna neįmanoma“, – skaudžia patirtimi dalijosi Raimondas.

Kibernetinio saugumo specialistas, programavimo ir kitų technologijų akademijos „CodeAcademy“ dėstytojas Justinas Misiūnas pabrėžė, kad apsiperkant internete svarbiausia būti budriems, nes pavojų prarasti pinigus tyko galybė.

„Prieš perkant būtina žiūrėti, kur suvedate savo kortelės duomenis. Internete dabar yra aibė puslapių, kurie sukurti tik tam, kad tuos duomenis pasisavintų ir panaudotų juos kitiems pirkimams.

Rekomenduoju naudotis tik tais bankais, kurie turi tokias saugumo technologijas kaip papildomas pirkimo patvirtinimas. Jei tokio patvirtinimo bankas nereikalauja, sukčiai nesunkiai gali pasinaudoti jūsų kortelės duomenimis“, – patarė J.Misiūnas.

Kibernetinio saugumo ekspertai anksčiau aiškindavo, kad vienas būdų apsisaugoti – vengti svetainių, kurių puslapiai prasideda raidėmis „http“, mat šis protokolas nenaudoja šifravimo mechanizmų ir tokius duomenis lengva perimti.

Parduotuvės nuoroda turėtų prasidėti raidėmis „https“ – „s“ raidė žymi saugumo sertifikatą, patvirtinantį, kad duomenys bus šifruojami.

Vis dėlto dabar ir sukčiai jau naudoja šifruotą protokolą „https“, kuris kainuoja nebrangiai. Todėl toks parduotuvės adresas nereiškia, kad pavyks išvengti pinklių.

Pavojų prarasti pinigus gali kelti ir viešasis belaidis internetas „Wi-Fi“, nes sukčiams daug lengviau perimti tokio tinklo naudotojų duomenis. Tad, atliekant, pavyzdžiui, banko operacijas patartina naudotis mobiliuoju internetu ar sudėtingu slaptažodžiu apsaugotu namų „Wi-Fi“ tinklu.

„Atidumas – pagrindinė savybė, kuri reikalinga naudojantis internetu, nes sukčiai nuolat tyko aukų.

Tarkime, jei žmogus kada nors yra pirkęs Amazon.com elektroninėje parduotuvėje, nusikaltėlis per kelias minutes gali nukopijuoti jos puslapio šabloną, sukurti panašų elektroninio pašto adresą ir išsiųsti pirkėjui laišką su prašymu atnaujinti kortelės duomenis.

Juos suvedus ir patvirtinus nuoroda nuves neva į Amazon.com puslapį, bet iš tiesų duomenis gaus sukčius“, – įspėjo kibernetinio saugumo specialistas J.Misiūnas.

Ramūnas Matonis, policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas:

„Tiksli statistika, susijusi su sukčiavimais perkant internetu, nekaupiama, nes tokie atvejai patenka į bendrą sukčiavimų statistiką.

Tačiau tokie sukčiavimai yra vieni dažniausių.

Šiemet iš viso pradėta 2410 ikiteisminių tyrimų dėl įvairių sukčiavimų – 17 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.Šiemet sukčiavimais padaryta žala siekia daugiau kaip 7 mln. eurų.

Į policiją dėl patirtos žalos kreiptis gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jei prarasto turto vertė ar padaryta žala viršija 150 eurų, už tai numatyta baudžiamojo atsakomybė. Jei žala mažesnė, pradedama administracinė teisena.“