„Mes ne tik pristatėme planą, bes taip pat pristatėme pažangą kiekvienoje plano pozicijoje, kiekviename objekte. Kiekviename objekte pristatėme, ką mes dabar darome, kokia yra laiko ašis. Ir tikrai patvirtinu vieno iš lyderių žodžius, kad iš esmės viskas dabar yra viskas taip, kaip suplanuota“, – žurnalistams po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Tačiau ministras teigia, kad yra rengiamasi ir planui B.
„Kalbant apie tam tikrus iššūkius, tai vėlgi yra susiję su statybų tempais. Todėl atsirado pamąstymas, kad reikia turėti kažkokį galimą laikiną atsarginį variantą, jeigu to prireiktų. Tarkime, infrastruktūra, kuri yra Vilniaus regione, kad ji būtų laikinai perduodama naudotis Vokietijos brigadai. Tai mes tą planą irgi turime, jis yra priimtinas ir Vokietijos pusei, bet jis bus naudojamas tik tada, jeigu prireiktų“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.
„Tai tikslas yra A planas, bet visada turime variantus, jeigu reikės, tą pagalvę, kuri leis amortizuoti situaciją. Tikėkimės, kad to neprireiks“, – pridūrė jis.
Jam pritarė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Statybos yra toks dalykas, kada tu tikrai negali kiekvieną dieną suprognozuoti visko labai detaliai, nes įvairūs darbai yra – oro sąlygos, tiekimas statybinės medžiagos ir visa kita. Tai jeigu nebus kokių nors force majore, tai turėtų būti viskas laiku padaryta“, – akcentavo jis.
NSGK pirmininkas Arvydas Pocius taip pat vylėsi, kad pasiruošti brigados priėmimui pavyks pagal pirminį planą.
„Aš manau, kad darbai juda į priekį ir tikėkimės, kad iki 2027 metų, jeigu nepablogės geopolitinė situacija, neatsiras kažkokių papildomų trukdžių, tai tikėkimės, kas viskas bus įgyvendinta laiku“, – sakė A. Pocius, pritardamas, kad visgi reikia būti pasiruošus ir planui B.
Nuogąstauja dėl iššūkių kuriant civilinę infrastruktūrą
Visgi uždarame NSGK posėdyje dalyvavęs S. Skvernelis suabejojo, ar Lietuvai nekils iššūkių kuriant civilinę infrastruktūrą.
„Šis klausimas, žinant, kaip mūsų švietimo ir sveikatos sistema funkcionuoja, turbūt gali būti esminis ir jautrus. Tokio tvirto tikėjimo, kad su ta civiline infrastruktūra bus viskas taip gerai kaip su karine, tikrai bent jau aš tai neturiu“, – pripažino politikas.
Tačiau L. Kasčiūnas tikino manąs, kad problemų dėl to neturėtų kilti.
„Iš tikrųjų nematau čia didelių iššūkių. Jau nuo šių metų rudens viename mūsų Vilniaus darželyje ims veikti vokiška vaikų grupė. Vienoje Kauno gimnazijoje atsidaro vokiečių vaikų klasė. Kadangi Vokietijos brigados kariai važiuos laipsniškai į Lietuvą, tą absorbavimą ir tą realų poreikį, kiek mokyklų, klasių ar darželių reikės, bus labai lengva modifikuoti pagal tą jų poreikį. Tai tam yra ruošiamasi, prie to yra dirbama, tai kuruoja Švietimo ministerija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pirmadienį Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, oficialiai prasidėjo Vokietijos brigados kariams skirto karinio miestelio statybų pirmasis etapas.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
