„Po diskusijų (...) su Dariumi Kuoliu, kuris paminkle matė kančią, man kilo mintis, kad paminklas galėtų simbolizuoti ne S. Nėrį, o išdavikės kančią arba pačią išdavystę. Tai būtų paminklas išdavystei“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Čia mano asmeninė nuomonė. Pradžioje diskutuosime, ar išvis grįžtame prie šio klausimo. Greičiausiai, susirinksime rugsėjo viduryje“, – akcentavo jis.
Visgi, reaguodamas į savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkės Kamilės Gogelienės išsakytą svarstymą paminklą palikti, tačiau šalia jo pakabinti lentelę su poetės biografija, V. Karčiauskas tikina ir pats siūlęs tokį variantą.
„Komisija nusprendė be jokio tarpinio varianto. Mano pirminis siūlymas ir buvo pridėti aiškinamąją lentelę, tačiau komisija buvo griežta“, – dėstė jis.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje posėdžiavusi desovietizacijos komisija priėmė išvadą sostinėje esantį S. Nėries paminklą perkelti į muziejų.
Pasak komisijos pirmininko Vito Karčiausko, šis paminklas priskirtas ideologiniams tikslams.
Tokią išvadą sukritikavo visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.
Poetė S. Nėris visuomenėje vertinama kontraversiškai dėl komunizmo totalitarinės santvarkos propagavimo. Okupacijos metais poetė su delegacija vyko į Maskvą prašyti, jog Lietuva po būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
