Anot jos, siūlymas skirti 1 tūkst. eurų siekiančias baudas ugdymo įstaigoms, be raštiško tėvų sutikimo teikiančioms informaciją apie LGBTQ, prilygsta kovai su nematomais priešais.
„Neturi racionalaus pagrindo ir remiasi kuriamais priešais, baubais, ir aš manau, kad iliustruoja tai, kokią darbotvarkę ruošia radikalios partijos ir rinkimų kampanijai, ir naujai kadencijai“, – Eltai sakė parlamento vadovė.
Praėjusią savaitę, antradienį, buvo užregistruotas Regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus sudarytas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo papildymas.
Juo apibrėžiamas draudimas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose nepilnamečiams be tėvų raštiško sutikimo skleisti bet kokią informaciją, susijusią su kita nei heteroseksualia orientacija.
Projektą įregistravę Seimo nariai taip pat teikė ir Administracinių nusižengimų kodekso papildymą.
Siūlomame kodekso straipsnyje numatoma, kad ugdymo įstaigos, pirmą kartą pažeidusios įstatymą, galėtų būti baudžiamos nuo 100 iki 300 eurų siekiančiomis baudomis.
Įvykdžius pakartotinį pažeidimą, bauda siektų ir 1 tūkst. eurų, numatoma pataisose.
Parlamento vadovės nuomone, skirti baudas, remiantis Vengrijos pavyzdžiu, gali būti pavojinga.
„Manau, kad tas siūlymas <...> imti pavyzdį iš Vengrijos, eiti tokiu keliu, kai kuriami priešai įsivaizduojami, ir su jais tuomet kovojama visomis pajėgomis, įvedant naujas baudas, tai yra pavojingas kelias. Ir šiaip apmaudu, kad parlamente mūsų tokios iniciatyvos kyla“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pagal šiuo metu galiojantį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, neigiamą poveikį daro tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Praėjusių metų lapkritį Vyriausybė siūlė atsisakyti šios nuostatos, tačiau Seimas siūlymui nepritarė.
Dėl šios nuostatos išaiškinimo Vyriausybė vasario mėnesį jau kreipėsi į Konstitucinį teismą. Tikimasi, kad tai užkirs kelią panašių iniciatyvų kėlimui ateityje.
„Tai suprantama, kol teisiškai nesutvarkyta, gali būti dabar, rinkiminiu periodu, ar po jo vis aktyviau grįžtama, pasinaudojant tuo, kad yra likusi tokia nuostata mūsų įstatymuose, dėl kurios EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismas – ELTA) pasisakė, ir kurią, na, taip formaliai žvelgiant, tikrai reikėtų keisti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Antradienį įregistruotų pataisų iniciatyvą palaiko Jonas Pinskus, Zenonas Streikus, Andrius Palionis, Laima Mogenienė, Antanas Vinkus, Valentinas Bukauskas, Andrius Mazuronis ir Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
J. Pinskaus teigimu, iniciatyvos nuspręsta imtis remiantis kitų Europos šalių pavyzdžiu.
„Lenkijos, Slovakijos bei keleto kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentuose jau yra priimti teisės aktai, kuriais vaikų darželiuose ir mokyklose uždrausta bet kokia propaganda ar raginimai, susiję su „netradicine seksualine orientacija“ ar kitos nei prigimtinė lyties priskyrimu sau“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime cituojamas Regionų partijos pirmininkas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka trukdo asmneims, auginantiems vaikus, jais rūpintis ir auklėti pagal savo dorovinius ir moralinius įsitikinimus.
„Esu įsitikinęs, kad tai yra grubus kišimasis į asmenų privatų gyvenimą bei kėsinimasis į Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas“, – teigė J. Pinskus.
Įregistruotame projekte teigiama, kad pataisos būtinos, siekiant apsaugoti tėvų teisę į savo atžalų dorovinį auklėjimą bei apsaugoti Lietuvos vaikus nuo nepilnamečių seksualinio švietimo, galimai orientuoto į vienos lyties asmenų seksualinius santykius.
