Nors dėl kelerių metų senumo įvykio konservatorių lyderis jau pateikė savo paaiškinimą, panašu, kad klausimų šioje istorijoje nemažėja ir toliau.
G.Landsbergiui Seimo opozicija prieš neeilinės parlamento sesijos posėdį jau paruošė klausimyną, kad šis pasiaiškintų, kodėl avansą už nekilnojamąjį turtą užsienyje ministro šeima sumokėjo būtent 2022-ųjų vasarį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Tuomet Lietuvos gyventojai buvo raginami nepanikuoti, tačiau įtampa visuomenėje buvo milžiniška – žmonės skubėjo išsigryninti pinigų, kai kurie netgi pradėjo kurpti pabėgimo iš šalies planus, nors grėsmės lygis Lietuvoje ir nebuvo padidėjęs.
Tad klausimų sukėlė ir savotiškas užsienio reikalų ministro slapstymasis – nors savaitgalį G.Landsbergis galiausiai pasiaiškino dėl vilos Graikijoje, dieną, kai laikraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė skandalinga publikacija, ministras staiga pasiėmė neapmokamų atostogų ir kelias dienas apie tai nekomentavo nė žodžio.
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavę politologai neabejoja – šį nesusipratimą labai gerai išnaudos politiniai oponentai, todėl panašu, kad G.Landsbergio šeimos vila neliks užmiršta iki pat Seimo rinkimų.
Ką paveiks labiausiai?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas, profesorius Lauras Bielinis įsitikinęs, kad prieš rinkimus daliai politikų toks konservatorių lyderio fiasko turėjo labai patikti.
„Prieš rinkimus tai yra super klausimas. Jis iš tikrųjų pritraukia dėmesį, leidžia opozicijai tyčiotis iš valdančiųjų, iš konservatorių, ir dėl tos priežasties, manau, šitą klausimą dar ilgai vartys įvairiais kampais tam, kad parodytų visuomenei, jog štai, kaip atrodo valdantieji, ypač jų lyderis, kad jis kritiniu momentu nusipirko Graikijoje sau vilą, kad galbūt galėtų pasislėpti, ir panašiai.
Čia viskas yra, kaip sakoma, legendos vardan rinkiminio efekto“, – vertino L.Bielinis.
Ar tas efektas bus? Anot profesoriaus, šiandien akivaizdu, kad konservatoriai tam tikra prasme prarado tempą.
„Nesuprantu, kame reikalas, bet išties jie kažkaip atsilieka, juos labai lengvai kritikuoja – tiek opozicija, tiek žiniasklaida atranda tai vieną, tai kitą aštrų niuansėlį.
Daug aštresnė yra konservatorių frakcijos vadovo problema (Andriaus Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimas, – aut.past.), nes G.Landsbergio vila yra privatus atvejis, kuris leidžia rinkimų kampanijai panaudoti šitą atvejį kaip pasišaipymą ir pasityčiojimą iš asmens“, – komentavo VDU profesorius.
Paklaustas, kodėl apskritai opozicinėms politinėms jėgoms naudinga tyčiotis iš konservatorių, kai prieš rinkimus jiems labiau turėtų rūpėti jų pačių vieta po saule, L.Bielinis svarstė, kad būtent tokiu būdu jos tą vietą po saule sau ir kuriasi.
„Konservatorių rinkėjas yra pastovus, jis nekreipia dėmesio, nes vis tiek balsuos už konservatorius, bet yra tam tikra dalis rinkėjų, kurie kartas nuo karto pasisuka į konservatorių pusę.
Tai tie dešinėje esantys rinkėjai, kurie nėra galutinai apsisprendę – jų atžvilgiu labai stipriai veikiama.
Antra – už opozicijos atstovus balsuojantys rinkėjai turi vieną keistą savybę, kad palaikydami opoziciją ne visada eina balsuoti – juos reikia motyvuoti, juos reikia mobilizuoti.
Ir štai tokia kritika savotiškai jų šalininkus emociškai užveda, kad štai, kaip mūsiškiai kala vinis konservatoriams, štai, kaip jiems reikia.
Todėl tai reiškia savotišką savų rinkėjų mobilizaciją kairėje“, – aiškino L.Bielinis.
Įžvelgia ir kerštą
Politologas Vytautas Dumbliauskas antrino profesoriui, pabrėždamas, kad dėl vilos Graikijoje G.Landsbergį užsipuolusi opozicija tokiu būdu „perkasi sau rinkėjus“, ir greičiausiai jų nusipirks visai nemažai.
„Tiems vadinamiesiems kairiesiems rinkėjams konservatoriai labai nepatinka, ir ta partija, kuri labiausiai kritikuos konservatorius, patrauks didžiausią dėmesį.
Jie kovoja būtent dėl savo elektorato – ne dėl dešinio, o dėl savo kairiojo elektorato, kurio yra apie 800 tūkstančių žmonių.
Ar tai valstiečiai, ar R.Žemaitaitis, ar socdemai, ar S.Skvernelio partija – jie tik tokiu būdu gali patraukti tą kairįjį elektoratą, kuris nėra lojalus, stabilus.
Konservatoriai patapo tokia priemone“, – vertino V.Dumbliauskas.
Politologas tikino, kad dėl to jam pačiam savotiškai liūdna, nes buvusi stipri dešinioji partija „prisidirbo“, be to, pasidavė kairiesiems ir leidžia jiems save taip stipriai kritikuoti bei trypti.
O komentuodamas ir G.Landsbergio, jau kaip eurokomisaro, klausimą, V.Dumbliauskas pastebėjo, kad tikriausiai šio politiko kandidatūra labai nepriimtina yra ne tik prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Laisvės partija parodė, kad jie kažkokį žaidimą nori žaisti, galų gale Eugenijus Gentvilas viešai yra pasakęs ne kartą, kad G.Landsbergis jam per ketverius ar aštuonerius metus nė karto nepaskambino, nebendravo kaip su koalicijos partneriais, ir aš manau, kad koalicijos partneriai gali tokį mažytį kerštą sugalvoti.
Dabar tie 10 kandidatų, kuriuos pasiūlė ponia Aušrinė, manau, yra toks mažytis kerštukas. Iš tikrųjų turime daug kandidatų – mano galva, A.Kubilius yra šimtą kartų vertesnis kandidatas į eurokomisaro postą nei G.Landsbergis.
Bet konservatoriai mano kitaip – manau, jie tiesiog nori išsiųsti Gabrielių toliau iš Lietuvos, kadangi jis čia, matyt, trukdo partijai“, – svarstė politologas.
Tačiau pats V.Dumbliauskas neabejoja, kad G.Landsbergis šio posto labai trokšta, nors ministras jau ir pasisakė, kad jo nesieks.
„Aš manau, kad jis nori. Jis visą ketverių metų kadenciją viską darė, kad atkreiptų pasaulio dėmesį į save, darė sau reklamą, interviu BBC, CNN ir visa kita“, – vardijo jis.
Pateikė savo paaiškinimus
G.Landsbergis naujienų agentūrai ELTA po kelias dienas trukusios tylos paaiškino, kad spekuliacijos, kodėl jo šeima Graikijos saloje įsigijo nekilnojamojo turto, neturi nieko bendro su realybe.
Politikas tvirtino, kad skandalas sukeltas lygioje vietoje, ignoruojant ne tik faktą, kad visa teisiškai privaloma informacija apie įsigytą vilą buvo pateikta bei viešai prieinama deklaracijoje, bet ir peržengiant toleruotinas privatumo ribas.
„Kiekvienas, kuris yra įsigijęs kokį nors nekilnojamąjį turtą, ypač ne savo valstybėje, tikriausiai supranta, kad nekilnojamasis turtas yra įsigijimas per ilgą laiką. Mūsų turto paieškos prasidėjo, kaip ir daugeliui mums pažįstamų šeimų, dar COVID-19 metu.
Žmonės pirko sodybas ar sodybinio pobūdžio būstus, turėdami galvoje, kad jei pandemijos tęsis, gerai turėti sodybos vietą. Nėra galimybės sumokėti avansą per mėnesį“, – Eltai teigė užsienio reikalų ministras.
Politiko teigimu, jo šeima žvalgytis nekilnojamojo turto pradėjo dar 2020 metais, o konkretus objektas akiratyje atsirado 2021-aisiais.
Beveik tuo pačiu metu G.Landsbergis pateikė ir dar vieną žinią – Eltai prisipažino, kad jam būtų buvusi garbė dirbti eurokomisaru, tačiau tikino, jog tarnaus Lietuvai kitais būdais.
Užsienio reikalų ministras penktadienį sakė sulaukęs informacijos, kad jo kandidatūrai į eurokomisarus nepritartų prezidentas G.Nausėda. Šis kampas jau spėjo apskrieti ir tarptautinę žiniasklaidą.
