Sekmadienį savo „Youtube“ kanale paviešintame epizode S.Malinauskas pateikė nuotraukas ir socialinių tinklų įrašus, kurie leidžia manyti, kad buvęs policijos pareigūnas, kaunietis Olegas Samsonas nuo 2014 metų kariavo Rytų Ukrainoje rusų pusėje.
Nuotraukoje, kuri rusiškame socialiniame tinkle publikuota 2014 metų liepą, O.Samsonas yra nusifotografęs Donecke su karine uniforma, snaiperio šautuvu.
O štai jau 2015 metų birželį O.Samsonas kelia nuotraukas, kaip jis – Rusijos kultūros dienos renginyje Vilniuje, Vingio parke, ir pozuoja iškėlęs Rusijos ir apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vėliavas.
Pagal paviešintas nuotraukas 2016 metų vasarį jis vėl kariauja prieš ukrainiečius ir savo patirtį socialiniuose tinkluose rusų kalba aprašo taip: „Aš daug ką mačiau, bet niekur nejaučiau savęs tokiu gyvu, niekur taip aštriai nejaučiau šio pasaulio grožio ir didybės, kaip kare“.
Šis atvejis, anot S.Malinausko, yra geras įrodymas, kaip Lietuvos institucijos saugo savo teritoriją ir piliečių saugumą.
„Yra asmuo, kuris, jau prasidėjus karui – 2014 metais prasideda Krymo okupacija – važiuoja kariauti į Donecko liaudies respublikos gretas. Jis yra teroristų gretose, žudo ukrainiečius, tada be jokių problemų grįžta į Lietuvą, eina į masinio susibūrimo vietą, Vingio parką, ten mojuoja Rusijos ir Donecko liaudies respublikos vėliava. Tada, pabuvęs Lietuvoje, jis grįžta į frontą, ir toliau kariauja, žudo ukrainiečius ir tuo džiaugiasi. Toks yra realus saugumo lygis“, – savo vaizdo įraše „Youtube“ kalbėjo S.Malinauskas.
O.Samsonas – tas pats pareigūnas, kuris, kaip jau rašė portalas lrytas.lt, „Išprievartavimo bylą į tualetą nuleido už 5 tūkst. litų“ – kartu su kitu pareigūnu paėmė kyšį už tai, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo išžaginimo.
Tuo pačiu jis dabar vaikšto į teismą ir liudija kaip nukentėjusysis, nes 2001 metais, dar būdamas policijos pareigūnu, patruliuodamas Kaune buvo apšaudytas V.Savickio ir R.Zamolskio.
„Ir dabar (O.Samsonas, – aut.past.) ne šiaip gyvena Lietuvoje, bet prieš pusmetį jis nueina į teismą, rezonansinę bylą, žurnalistai aprašo jo liudijimus, teisėjai jį apklausia. Aišku, kažkur yra prokurorai, pareigūnai, ir visiškai niekam nerūpi, su kuo jie kalba ir kokia yra to žmogaus praeitis“, – „šizofreniška“ situaciją vadino S.Malinauskas.
O kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) žurnalistams atsako, kad nekomentuos, kiek lietuvių šiuo metu kaunasi Rusijos pusėje, anot S.Malinausko, nereiškia, kad departamentas nenori šios informacijos atskleisti.
Tinklaraštininko manymu, VSD tiesiog negali pasakyti, kad jie nežino net elementariausių dalykų, kuriuos gali išsiaiškinti be jokių specialių įrankių ar žvalgybos – tiesiog susirandant internete.
Tačiau tokiems asmenims, kaip O.Samsonas, sutramdyti, S.Malinausko manymu, valstybėje nėra jokių instrumentų.
„Jeigu kalbame apie valandą X, kaip jums atrodo, ką darytų toks asmuo su tokia patirtimi, kariavęs, mokantis naudotis ginklu, aiškiai rodantis lojalumą Rusijai, jeigu Rusija pradėtų karo veiksmus prieš Lietuvą? Jeigu 100 paruoštų žmonių su automatiniais ginklais staiga atsirada – kiek mes būtume pajėgūs apsiginti?
Jei turi 100 paruoštų žmonių šalies viduje su automatiniais ginklais, su snaiperio šautuvais, gali per vieną naktį, per vieną valandą padaryti specialią operaciją, kur turėsime praktiškai visas institucijas be vadovų – gali būti nuimti visi kertiniai žmonės, ir tiesiog nesuspėsi suprasti, kas vyksta“, – problemą iškėlė S.Malinauskas.
„Reikia daryti išvadas, bet jos nedaromos – ir nesuprantu, kodėl“, – pridūrė jis.
L.Kasčiūnas: nenuvertinkime mūsų valstybės
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti S.Malinausko epizode pasirodžiusios informacijos apie O.Samsoną.
„Be abejo, mes tikrai užgulę šį klausimą, ir faktas, kad tam tikros informacijos yra. Dirbame su žvalgyba, bet daugiau komentarų negaliu pateikti“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Ministras pabrėžė, kad jeigu yra aiškūs įrodymai, kad asmuo kariavo Rusijos pusėje, tokiu atveju jau taikomas Baudžiamasis kodeksas.
„Jie negali grįžę čia ramiai leisti laiko Lietuvoje. Tai jau yra teisėsaugos institucijų reikalas sutvarkyti tai pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – nurodė jis.
Tuo metu su S.Malinausko iškelta idėja, kad per valandą 100 paruoštų ir Rusijai lojalių žmonių galėtų palikti visas institucijas be vadovų, L.Kasčiūnas negalėjo sutikti – ministras pabrėžė, kad viskas tikrai ne taip paprasta.
„Nenuvertinkime mūsų valstybės, mūsų valstybės pajėgumų ir mūsų kontržvalgybinės sistemos. Nėra taip paprasta ir susiorganizuoti, nes bet kokia saviorganizacija yra iš karto pastebima. Tokie šaltiniai, visi židiniai yra stebimi.
Be abejo, visur reikia atsparumą stiprinti, gebėjimus stiprinti – tai faktas. Bet patikėkite, mes tą ir darome“, – patikino L.Kasčiūnas.
Paklaustas, ar Krašto apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis ketina imtis kokių nors veiksmų šį klausimą spręsti sistemiškai, L.Kasčiūnas nurodė, kad planuojamas susitikimas su Valstybės saugumo departamentu (VSD), Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Prokuratūra.
„Pirmiausiai reikės susitikti su teisėsaugos institucijomis ir truputį pasišnekėti, ką galime pakoordinuoti, pasižiūrėti ir įvertinti visą tai, kas dabar atsiranda mūsų radaruose“, – nurodė ministras.
Patys VSD, VRM ir Prokuratūros atstovai šios situacijos nekomentavo.
Tyrimas nepradėtas
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė nurodė, kad Departamentas pradėjo tyrimą jau dėl antro Lietuvos piliečio, galimai kariaujančio Rusijos kariuomenės gretose.
Jeigu tokia informacija pasitvirtintų, jam gresia pilietybės netekimas – tai turėtų paaiškėti per du mėnesius, kuriuos Migracijos departamentas turi informacijos ištyrimui ir sprendimo priėmimui.
Tuo metu Policijos atstovas Ramūnas Matonis naujienų portalui lrytas.lt nurodė, kad policija šiuo metu jokio tyrimo dėl šio asmens neatlieka.
Tačiau, kaip nurodė R.Matonis, bet kokia informacija, esanti viešoje erdvėje, visuomet yra policijos pareigūnų vertinama ir priimami vienokie ar kitokie sprendimai.
„Atkreipiame dėmesį, kad šis Baudžiamojo kodekso BK 170–2 straipsnis (Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas) yra dar pakankamai naujas ir kol kas jo taikyme teisėsauga turi mažai praktikos.
Asmenų pasisakymai, tame tarpe ir vieši bei šiurkštūs, dažnu atveju traktuojami kaip žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Iš esamos praktikos, sprendimai tokie, kad kol tie pasisakymai nesukelia grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (valstybės saugumas, suverenitetas, asmenų orumas ir t.t.), laikoma, kad tai įsitikinimų išraiška.
Tie atvejai, kur peržengiama neapykantos riba (kurstoma smurtauti, viešai tyčiojamasi, niekinamos žmonių grupės), yra tiriami ir gavus specialistų patvirtinimą, kad pasisakymai atitinka BK numatytą dispoziciją, asmenys traukiami atsakomybėn“, – komentavo R.Matonis.
