Apie tai penktadienį pranešė laikraštis „Lietuvos rytas“, kuriam pavyko surasti slaptą politiko būstą.
Žurnalistai po šios publikacijos iškart klausimais apipylė Užsienio reikalų ministeriją (URM), tačiau antradienį jokio atsakymo vis dar nesulaukė. G.Landsbergis kol kas nepasirodė ir neeiliniame Seimo posėdyje, nors jo darbotvarkėje nurodyta, kad jame dalyvauti jis planavo.
Klausimų šūsnį ministrui jau yra paruošusi ir opozicija. Seime antradienį surinkti parašai, įpareigojantys G.Landsbergį viešai parlamento posėdžių salėje atsakyti į opozicijos parengtus klausimus. Šios iniciatyvos ėmėsi Mišrios parlamentarų grupės atstovė Agnė Širinskienė.
Dokumentą pasirašyti turėjo vos dešimt Seimo narių, todėl A.Širinskienė parašus surinko nesunkiai. Tačiau G.Landsbergis turės laiko pasiruošti iki pat rudens, kol prasidės naujas parlamento darbo sezonas.
„Žiniasklaidoje skelbta, kad jūsų sutuoktinė A.Landsbergienė vienoje iš Graikijos salų įsigijo didelį sklypą ir du jame stovinčius pastatus – 313 kvadratinių metrų namą su dviem lauko terasomis bei 23 kvadratinių metrų namuką. Pirkinys įsigytas 2022 metais. 255 tūkst. eurų avansas buvo sumokėtas tų metų vasarį.
Primintina, kad būtent tuo metu, kai jūsų šeima pirko nekilnojamą turtą toli nuo Lietuvos, jau buvo akivaizdu, jog prasidės Rusijos inicijuota plataus mąsto ataka prieš Ukrainos valstybę, kuri grės ne tik Ukrainos valstybingumui, bet gali kelti grėsmę ir kitoms Europos valstybėms, tame tarpe – ir Lietuvai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jūsų žmonos vardu registruoti rūmai buvo perkami per tarptautinę nekilnojamojo turto agentūrą „Engel & Volkers“, kurios (kaip pastebi žiniasklaida) sudarytus sandorius ypač sunku atsekti“, – rašoma dokumente.
Opozicijos atstovai nurodo iki šiol negirdėję jokių nei G.Landsbergio, nei A.Landsbergienės pasiaiškinimų, „nors visuomenei yra ypač svarbu žinoti, kodėl turtas buvo perkamas būtent pačioje karo pradžioje ir ar tai nereiškia, kad vienas iš Lietuvos ministrų, atsakingas už karo metu ypač jautrią – užsienio reikalų – sritį, tokiu būdu bandė sukurti pabėgimo planą, pasitraukiant į užsienį tuo atveju, jei karo apimtis Rytų Europoje plečiasi“.
„Todėl norime, kad atsakymą pateiktumėte Jūs, tad naudodamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalimi prašome atsakyti:
Ar jūs dar vis laikotės koalicijos sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad „Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių“, ir, jei laikotės:
- pirma, paaiškinkite, kodėl, prabangų nekilnojamą turtą sutuoktinės vardu jūsų šeima įsigijo būtent tuo metu, kuomet tapo aišku, jog Rusija pradeda plataus masto karą ir sieks okupuoti Ukrainai priklausančias žemes, o, galbūt, – ir karą plėsti toliau Europoje, ir ar faktas, kad užsienio reikalų ministras paskubomis įsigyja turtą kuo toliau nuo savo valstybės, nepasiunčia dviprasmiškos žinios Lietuvos žmonėms bei investuotojams, kad valstybės jos valdžia nė neketina ginti, neprisiima jokios atsakomybės ir ruošiasi kuo skubiau iš Lietuvos pasitraukti;
- antra, paaiškinkite kodėl, vos pasirodžius informacijai apie tai, kad sutuoktinės turto deklaracijose yra nurodytas nekilnojamo turto įsigijimas užsienyje, jūs, kaip ministras, nepaaiškinote turto įsigijimo detalių, nors ir buvote to klausiamas; kodėl slėpėte avanso mokėjimo datą bei įsigytų rūmų buvimo vietą; kodėl pasirinkote tokią nekilnojamo turto agentūrą, kurios sandorius, pasak žiniasklaidos, ypač sudėtinga atsekti;
- trečia, ar pasinaudojote savo URM ministro statusu prašydamas kolegos Graikijos ministro ir (ar) Vyriausybės institucijų pagalbos įsigyjant turtą, kas (tame tarpe ir iš politikų) tarpininkavo sandoriui, kokiu nuolaidų gavote (nurodykite sumą) slapta karo išvakarėse planuodamas įgyti ir įgydamas prabangų turtą bei ruošdamasis bėgti iš Lietuvos?“
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad netrukus po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, G.Landsbergio šeima įsigijo prabangią rezidenciją vienoje iš Graikijai priklausančių salų. Įspūdingas nekilnojamasis turtas – pastatai ir didelis žemės sklypas – yra įregistruotas politiko žmonos Austėjos Landsbergienės vardu.
Ministro sutuoktinė A.Landsbergienė didelį sklypą ir du jame stovinčius pastatus – 313 kvadratinių metrų namą su dviem lauko terasomis bei 23 kvadratinių metrų namuką – įsigijo 2022 metais. Skelbiama, 255 tūkst. eurų avansas buvo sumokėtas tų metų vasarį.
Kalbos apie ministro šeimos užsienyje turimą rezidenciją sklido jau kurį laiką, tačiau politikas ir jo žmona atkakliai tai slėpė.
Spėliones dar labiau pakurstė 46 metų A.Landsbergienės pateiktos 2022 bei 2023 metų turto deklaracijos. Privačių ugdymo įstaigų tinklą valdanti verslininkė deklaravo užsienyje turinti nekilnojamojo turto, kurio vertė – 795 tūkst. eurų.
Net ir tada G.Landsbergis bei jo žmona vengė su žurnalistais kalbėti apie užsienyje įsigytą turtą, o sulaukę apie tai klausimų į juos neatsakydavo tiesiai, slapukaudavo.
„Ministre, jūs daug kalbate apie karo grėsmes ir sykiu jūsų šeima deklaruoja užsienyje įsigytą didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Aš noriu paklausti, kokioje valstybėje tas turtas įsigytas?“ – balandžio mėnesį Seimo posėdžių salėje pasiteiravo valstietis Aurelijus Veryga.
Konservatorių lyderis vėl išsisuko nuo tiesių atsakymų ir paragino valstietį mažiau naršyti po prorusiškus puslapius ir platinti jų turinį.
„Tai, ką jūs šnekate, yra netiesa, ir tai yra paneigta viešai. Kas yra deklaruota, yra deklaruota, bet visa kita, ką jūs kalbate, yra netiesa“, – atšovė G.Landsbergis ir pridūrė, jog iki šiol A.Verygą laikė padoriu žmogumi, o ar jo nuomonė pasikeis, priklausys nuo šio politiko pastangų.
Kaip skelbia „Lietuvos rytas“, apsilankęs Eginos saloje, Landsbergių rezidencija yra gerai paslėpta nuo pašalinių akių. Einant pro šalį nematyti nei lietuvių politiko šeimos vilos, nei kiemo. Viską juosia aukšta mūrinė tvora.
Iki namo vedantis vienintelis siauras kelias baigiasi ties vartais.
