„Vertinu labai blogai. Desovietizavimas yra sudėtingas, nors labai reikalingas, procesas. Norėtųsi kruopštumo, organizuoto darbo ir nuoseklaus pokalbio su visuomene.
Tačiau mes gauname rietenas, nesusipratimus ir pats procesas tampa nekompetencijų ir, tikiuosi, nepiktybiško veikimo įkaitu. Reiktų kuo greičiau perkalbėti, kur yra kliuviniai ir komisiją sugrąžinti prie darbo, todėl, kad yra spręstinų klausimų“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
„Nėra taip, kad ši naujiena labai nustebino. Jau nuo praeitų metų iš centro vadovybės pusės girdime visokių nesklandumų. Matyt, kad neapsikentė ir pati komisija, kuri yra labai įvairi. Tas balsas turi būti išgirstas. Seime visus niuansus išsiaiškinsime. (...) Galbūt centras net nelauks ir prisiims atsakomybę ir dirbs iš esmės“, – akcentavo politikė.
Parlamentarė atmeta LGGRTC argumentus, kad transliuoti vykstančius posėdžius įpareigoja įstatymas.
„Centras įstatymu yra labai aiškiai įpareigotas kalbėti su visuomene ir paaiškinti, kodėl vieną ar kitą pavadinimą reikia keisti ir ką reiškė susidūrimas su totalitariniu režimu.
Tai yra visai kitas pokalbis, gali būti parodos, diskusijos, konferencijos, straipsniai. Tuo metu komisijos posėdį paversti savo transliacijų išsibandymu ir tokiu būdu komunikuoti visuomenėje, stipriai abejoju, ar tai tinkamas kelias. Įstatymas to tikrai neapibrėžia, įstatymas kalba apie visai kitokį bendravimą“, – sakė konservatorė.
„Vis dėlto, vietoje to, kad dirbtų tiesioginį darbą centras politikuoja. Negaliu kritikuoti viso centro, labiau tik vadovybę. Jie viešojoje erdvėje sako, kad yra labai pavargę, gal iš to nuovargio ir atsiranda itin bjaurių klaidų“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta anksčiau, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, LGGRTC dar trečiadienį darė pilotinę posėdžio transliaciją. Anot centro, posėdžių viešinimą numato pernai birželį priimtas Seimo nutarimas. Visgi, jam įpusėjus komisijos pirmininkas nurodė nutraukti transliaciją. Analogiška situacija įvyko ir ketvirtadienį.
Desovietizacijos komisija į Seimą kreipėsi ketvirtadienį. Pareiškime inicijuotos transliacijos vadinamos „provokacija“ ir teigiama, kad kol nebus išsiaiškinti jos tikslai, komisija stabdo savo veiklą.
„Priešiškos valstybei jėgos gali naudoti šias diskusijas, duomenis, sprendimo priėmimo mechanizmą, individualių narių nuomones prieš valstybę, atskiras institucijas ir atskirus komisijos narius (dėl darbo su šiais klausimais jau yra persekiojami Lietuvos piliečiai). Komisija laiko tai šiurkščiu Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento pažeidimu ir įrankiu galimam komisijos narių persekiojimui įteikimu“, – rašoma pareiškime, kurį pasirašė visi komisijos nariai.
Kreipimasis adresuotas Seimui, jo valdybai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Žmogaus teisių komitetui ir Laisvės kovų ir valstybinės atminties komisijai.
