Seimo viešbutyje gyvenantys ukrainiečiai vejami lauk: kambarius jau ruošia tautos išrinktiesiems

2024 m. rugpjūčio 9 d. 08:54
Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams dalis parlamentarų noriai užleido jiems skirtus butus prestižinėje sostinės vietoje esančiame Seimo viešbutyje. Praėjus daugiau nei dvejiems metams šiuose butuose liko gyventi pusė į juos atsikrausčiusių šeimų, tačiau ir tos pačios iki spalio turės užleisti patalpas, kurios bus ruošiamos naujajam Seimui.
Daugiau nuotraukų (16)
Parlamentarai dar 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, priėmė Seimo statuto pakeitimus, kuriais nusprendė sudaryti galimybę laisvas gyvenamąsias patalpas Seimo viešbutyje panaudoti teikiant pagalbą nuo karo nukentėjusiems asmenims.
Iš viso Seimo viešbutyje yra 72 vieno, dviejų ir trijų kambarių butai. Vienas iš jų yra skirtas Vadovybės apsaugos tarnybai, saugančiai Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Padėti nusprendė ir patys tautos išrinktieji – savo Seimo viešbučio butus pabėgėliams sutiko užleisti Petras Gražulis, Mindaugas Puidokas, Jurgita Šiugždinienė, Justinas Urbanavičius, Viktoras Pranckietis, Jurgis Razma, Andrius Mazuronis ir Tomas Vytautas Raskevičius.
Iš viso ukrainiečiai buvo apgyvendinti 18-oje Seimo viešbutyje esančių butų, kuriuose įsikūrė per 60 karo pabėgėlių, tarp kurių daugiau nei 20 vaikų.
Tik atsikraustę į Seimo viešbutį ukrainiečiai iš visos širdies dėkojo už tokią pagalbą, tačiau per tuos jau beveik dvejus su puse metų netrūko ir skambiai nuaidėjusių istorijų.
M.Puidoko bute apgyvendinta ukrainiečių pabėgėlių šeima vis pykosi su Laisvės partijos atstovu, jauniausiu Seimo nariu Mariumi Matijošaičiu, kaltino jį dėl naktimis garsiai leidžiamos muzikos ir girdimų garsų, kuriuos pats M.Puidokas vadino „orgijomis“.
M.Matijošaitis tuomet atsiprašė ukrainiečių šeimos, tačiau ne su didele meile – aiškino, neva muzikos jis klausosi visai negarsiai, o be jos gyventi negali, todėl nesupranta, kodėl pabėgėliai kelia tokias melodramas, kojomis daužo į grindis, nes gyvena tiesiai virš jo.
Viename Seimo valdybos posėdyje ukrainiečiais skundėsi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Jonas Jarutis, tvirtindamas, kad bendrose patalpose, pavyzdžiui, skalbykloje, šiems apsigyvenus parlamento viešbutyje įsivyravo netvarka, šie esą nesilaiko bendrųjų taisyklių.
Iš 18 šeimų Seimo viešbutyje dabar liko gyventi tik pusė – devynios. Septyni butai atlaisvinti jau anksčiau, tačiau dėl kokių priežasčių – Seimo kanceliarija nežino, o dar dvi šeimos išsikraustė neseniai dėl gauto rašto.
Šių metų kovą Seimo kanceliarija raštu informavo parlamento viešbutyje gyvenančius ukrainiečius, kad šie iki spalio 1 dienos turi atlaisvinti butus. Artėja Seimo rinkimai, tad butai bus ruošiami naujam būsimam parlamentui.
„Karo pabėgėliams buvo duota laiko susirasti kitas patalpas – Seimo viešbučio butus užėmę karo pabėgėliai oficialiu 2024 kovo 14 dieną Seimo kanclerio raštu buvo informuoti, kad butai 2024 spalio 1 dienai turi būti atlaisvinti“, – portalui lrytas.lt komentavo Seimo kanceliarijos atstovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė.
Seimo valdyba iki 2025 metų kovo 4 dienos pratęsė galimybę nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams gyventi Seimo viešbutyje, tačiau terminus koreguoja rinkimai.
„Seimo valdybos sprendime numatytas kol kas maksimalus terminas iki kada Seimo kanceliarija įsipareigoja esant galimybei suteikti laikinus būstus pabėgėliams iš Ukrainos – šis terminas yra toks, koks numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“.
Tačiau Seimo kanceliarija sudarydama sutartis su karo pabėgėliais pasilieka teisę, o ir pareigą laikytis Seimo statute numatytų įpareigojimų aprūpinti būstu Seimo narius. Sutartys su karo pabėgėliais sudaromos trijų mėnesių terminui su galimybe pratęsti“, – nurodė J.Radzevičiūtė-Laugalienė.
Jos teigimu, karo pabėgėlių prašymų sudaryti galimybę jiems likti užimamuose butuose ar kitokios pagalbos ieškant gyvenamųjų patalpų Seimo kanceliarija kol kas nėra gavusi.
Aprūpinus viešbučio butais visus to pageidaujančius naujos kadencijos Seimo narius, likę laisvi butai, jeigu tokių dar bus, vėl galės būti siūlomi pabėgėliams.
Pirmumo teisę apsigyventi viešbutyje turi Seimo nariai, neturintys nuosavo būsto sostinėje, tačiau esant laisvų vietų gali gyventi ir kiti parlamentarai, tik jie turi susimokėti už komunalines paslaugas.
Ukrainiečiai vis dar gyvena šešių Seimo narių butuose – J.Šiugždinienės, M.Puidoko, J.Urbanavičiaus, V.Pranckiečio, A.Mazuronio, T.V. Raskevičiaus.
Nukentėjusių nuo karo Seimo viešbutyje gyvenančių žmonių išlaidas už elektros ir šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, komunalines paslaugas, taip pat pastato eksploatavimo išlaidas apmoka Seimo kanceliarija.
Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 13 dieną.
Seimo viešbutisSeimasukrainiečiai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.