Štai ir kai kurie apžvalgininkai socialiniame tinkle puolė ginti ministrą, net įžvelgė bolševikų šmėklą (beje, dabar tai madinga), nors puikiai supranta, kad demokratinėse šalyse visuomenė turi teisę žinoti apie tikrąjį politikų gyvenimą, o tai parodyti yra žurnalistų pareiga ir šventa priedermė.
Ir nesvarbu, ar tai naktimis slapta motoroleriu meilužei vežami kruasanai, kaip tai darė buvęs Prancūzijos vadovas, ar politiko valdomo koncerno dailiai seimūnei įduotas naujo visureigio vairas, ar įtakingųjų rezidencijos užsienyje.
Politikai yra gavę didelį gyventojų pasitikėjimo kreditą ir turėtų elgtis sąžiningai, skaidriai, neslapukaudami. O pirmiausia – patys rodyti pavyzdį.
Tad ar mums buvo verta ieškoti užsienio reikalų ministro, turinčio itin garsią pavardę, šeimos vilos užsienyje? Neabejotinai taip. Ir ne tik dėl to, kad visuomenė turi teisę žinoti apie išrinktuosius.
Pats garsus politikas tam pastūmėjo, nes slapukavo. Kai žurnalistai ar kas nors kitas paklausdavo G.Landsbergio apie jo šeimos užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą, jis vis išsisukdavo nuo tiesaus atsakymo. Nors, tikėtina, tai žinoti rūpėjo net ir tiems rinkėjams, kurie politiką dievina.
Ar tai pirmas toks atvejis? Tikrai ne. Panašiai elgėsi ir valstiečių vedlys R.Karbauskis, kai buvo valdžioje. Rinkėjams politikas aiškino, kad gyvena neva kukliau nei vidutinis lietuvis. Tačiau iš tiesų tik dūmė akis, nes buvo susikūręs rojų saulėtoje Ispanijoje, o buldozeriai jau vertė medžius prie Meilės įlankos – ne asteroidų stebėjimo stočiai, kaip jis viešai tikino, o privačiai rezidencijai.
Tada „Lietuvos rytas“ surado jo du namus kurortuose prie Viduržemio jūros ir dvejus prabangius apartamentus pagrindinėje Barselonos gatvėje. Supykęs politikas ant manęs užsiundė etikos prievaizdus – oho kaip jie prakaitavo, stengėsi jį pamaloninti, o mano tyrimus sumenkinti. Bet ir tada nė akimirkai nesuabejojau, kad mes pasielgėme teisingai, kai parodėme politiko-žemvaldžio susikurtą gerovę ir tikrąjį kuklumą.
Būdama Tyrimų skyriaus redaktorė ir dabar nė kiek neabejoju, kad privalėjome skaitytojams parodyti, kur yra ministro G.Landsbergio šeimos rezidencija.
Todėl tiems, kurie klausiate, ar politikai negali turėti vilų užsienyje, akimirką susimąstykite, kodėl jos slepiamos? Siekiama apsaugoti šeimos privatumą? Politikai yra vieši asmenys, o eidami į politiką žino, kad bus stebimi pro didinamąjį stiklą. Tad gal šaknys slypi giliau?
Dauguma politikų, ypač prieš rinkimus, siekia atrodyti pūkuoti, kuklūs ir skaidrūs, žarstosi gražiais pažadais, žada sukurti rinkėjams gerovę. Tik bėda, kad pažadai neretai greitai pamirštami, o gerovė kuriama sau ir savo artimiesiems.
Taigi kas dar gali slypėti po Graikijos rezidencijos istorija?
Prisiminkite, kuo reikšmingas buvo 2022 metų vasaris? Grįžkite mintimis į dienas ir savaites, kai daug žmonių gyveno ir nežinioje, ir baimėje. Lietuvoje, Ukrainoje, kitose šalyse. Nors vasario mėnesio pradžioje buvo nemažai netikinčių (taip pat ir žinomų apžvalgininkų), kad Rusija užpuls Ukrainą, visgi didžiųjų šalių politikai kraupų scenarijų jau žinojo. Užsienio šalys tomis dienomis skubiai iškėlė savo ambasadas iš Kyjivo, tarp jų – JAV, Jungtinė Karalystė. Tai vyko vasario 14–19 dienomis. O vasario 24 dieną prasidėjo karas.
Tai štai tuo pat metu ministro, kuris, tikėtina, buvo labai gerai informuotas, šeima ir dairėsi vilos Graikijoje.
Patikimų „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, solidus avansas per tarptautinę nekilnojamojo turto agentūrą buvo sumokėtas 2022 metų vasario 18 dieną – taigi prieš pat prasidedant karui. Ar tai tik sutapimas? Ar rami ir saugi Graikijos sala Egina nebuvo atsarginis pabėgimo planas? Į šį klausimą, manau, atsakymą turėtų pateikti pats ministras G.Landsbergis. Ir šį kartą – be slapukavimo.
