Nors apie šį sprendimą pranešusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad priekaištų nė vienam iš šių ministrų neturi, prezidentui Gitanui Nausėdai pateikdama dekretą ji iš karto įvardijo ir dvi konkrečias pavardes, kas jau dabar galėtų pakeisti du aršiai kritikuotus Vyriausybės narius.
A.Dulkį siūloma išmainyti į viceministrą Aurimą Pečkauską, K.Navicką – į konservatorių Kazį Starkevičių.
Tiesa, vos pasirodžius žiniai, kad I.Šimonytė savotiškai nusileido G.Nausėdai ir perkrovė Vyriausybę remdamasi jo pastebėjimais, politologai iš karto iškėlė politinių mainų versiją. Beveik neabejojama, kad buvo tariamasi ir dėl sklandesnio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio išsiuntimo į Europos Komisiją (EK).
Tokios nuomonės laikosi ir „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėję politologai – pasak jų, G.Nausėda dabar „pirmauja“, bet ar jis šioje situacijoje bus nugalėtoju, pamatysime netrukus.
Ar bus sutarta „sužaisti lygiosiomis“?
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, kad I.Šimonytės verdiktas per daug jo nenustebino, tačiau šis ministrų pakeitimo atvejis – gana išskirtinis.
„Įprastai matydavome kitokias procedūras – kad prezidentas susitinka su vienu ar kitu ministru, įvyksta kažkoks pokalbis, paskui dažnai būdavo taip, kad iš prezidento pusės išgirstame jau galbūt ne tokius dviprasmiškus pasisakymus, bet truputį konkretesnę retoriką, o dabar viskas vyko tam tikra prasme už uždarų durų.
Taip, nebuvo staigmena, kad būtent šie du ministrai pakeisti, bet prezidentui ir premjerei šią situaciją pavyko suvaldyti taip, kad nebuvo, jog kažkuri pusė labai trykštų emocijomis, kad į žiniasklaidą būtų daug informacijos viešinama – visą procesą pavyko gana konstruktyviai suvaldyti, nors jis truputį skyrėsi nuo to, kaip anksčiau panašiose situacijose nutikdavo“, – pastebėjo politologas.
Pasak M.Baltrukevičiaus, šiuos du ministrus pakeisti buvo bene lengviausia, nes prezidentui akivaizdžiai rūpėjo pakeisti ne „laisviečių“ ar Liberalų sąjūdžio deleguotus atstovus, o būtent konservatorių.
„A.Dulkys nepartinis, K.Navicką taip nureitingavo jo bendrapartiečiai, jog akivaizdu, kad jo pozicijos partijoje šiuo metu nėra labai tvirtos, ir viena, ir kita sritis su savomis problemomis ir kompleksiškumais.
Gal apskritai būtų sunku surasti sveikatos apsaugos ministrą, kuris buvo visuotinai populiarus ir turėjo didelį palaikymą, bet jei žemės ūkio ministrą nuožmiai net liberalai kritikuoja, tai akivaizdu, kad ne viskas buvo šiose srityse ir apie jas kalbant gerai“, – aiškino specialistas.
„Jeigu kalbant sporto terminais, dabar kai kas bando kalbėti apie tai, ar čia buvo prezidento pergalė, tai aš sakyčiau, kad prezidentas pirmauja, o kai žinosime, kas keliauja į Europos Komisiją, kokie kandidatai siūlomi, tada žinosime, ar prezidentas laimėjo, ar čia buvo sutarta sužaisti lygiosiomis“, – pridūrė M.Baltrukevičius.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento, politologo Igno Kalpoko, signalai, kurie buvo siunčiami iš Prezidentūros, kad turėtų būti keičiami tie ministrai, kurie konfliktuoja su savo bendruomenės, jau aiškiai nurodė, jog pirštu bedama ne tik į K.Navicką, bet ir į A.Dulkį, nes šiam pastaruoju metu pylėsi nemažai priekaištų.
„Kitas dalykas – galime prisiminti ir kadencijos pradžioje buvusį ministrų skyrimo procesą, kur taip pat tam tikri asmeniškumai – čia galima diskutuoti, ar labiau legendos sklinda apie asmeniškumus tarp G.Nausėdos ir A.Dulkio, ar iš tikrųjų ten esama tam tikrų iššūkių – bet tikrai buvo daug trikdžių būtent šitai kandidatūrai nuo pat pradžių.
Tai pakankamai natūralu, kad dabar buvo pasinaudota proga iš esmės užbaigti A.Dulkio ministro karjerą“, – sakė I.Kalpokas.
Tiesa, pasak ekspertų, kol kas sunkiau paaiškinti, kodėl premjerė rinkosi sveikatos apsaugos viceministrą, o ne, pavyzdžiui, konservatorę Jurgitą Sejonienę, kurios pavardė buvo nuskambėjusi šiame kontekste, bet šios dvi situacijos, anot jų, skiriasi.
„Medikų bendruomenėje vis tiek gal nebuvo toks radikalus pasipiktinimas ministru kaip žemės ūkio bendruomenėje, ir realiai galbūt dėl kažkokių priežasčių buvo nuspręsta, kad geriau viceministras.
Galų gale, nebūtinai ir patys politikai būtinai veržiasi prieš rinkimus, ir rasti tokių kaip Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir K.Starkevičius, kurie sutinka trumpam įšokti į traukinį, nėra jau toks paprastas scenarijus. Tai tikėtis, kad ateis žmogus iš išorės, toks scenarijus buvo sunkiai įmanomas“, – svarstė M.Baltrukevičius.
Nė neabejoja, koks tikrasis tikslas
I.Kalpoko manymu, kol kas nesimato signalų ir dėl to, kad G.Nausėdai būtų entuziazmo kaišioti pagalius į ratus ir nepatvirtinti dviejų naujų kandidatūrų.
„Apskritai visa ta situacija, kaip vyko tie ministrų pasikeitimai, kad tai buvo tokios derybos už uždarų durų, ko gero, parodo, kad tie pokyčiai buvo aptarti, išdiskutuoti, ir kol kas tikrai labiau tikėčiau natūrinių mainų idėja“, – komentavo politologas, kalbėdamas apie eurokomisaro portfelio palaiminimą.
Taip pat, pasak VDU docento, ilgą laiką I.Šimonytė turėjo strategiją išlaikyti Vyriausybės sudėtį nepakitusią kiek įmanoma ilgiau, už visus ministrus „stojo mūru“, bet pastaruoju metu vartai atsivėrė ir dabar turime tiek priverstinius, tiek užkulisinius ministrų patraukimus.
„Manau, kad iki šiol K.Navickas tiesiog pataikė ant jam palankios bangos, kai buvo saugomi tie ministrai. Dabar, artėjant rinkimams ir keičiantis politinėms aplinkybėms, kartais išsaugoti ministrai strategiškai turbūt mainomi į kitas politines naudas“, – aiškino pašnekovas.
Politologas M.Baltrukevičius svarstė, kad per kelis artimiausius mėnesius pakeistų ministrų srityse esminių pokyčių visgi tikėtis sunku.
„Bet dar yra vienas aspektas, kuris šiek tiek ir valdančiųjų naudai žaidžia – jei nebūtų apskritai įvykę šių pokyčių, ypač dėl žemės ūkio ministro veiklos, regionuose kovojant rinkimų kampanijoje, debatuose, Tėvynės sąjungos kandidatams tikrai būtų sudėtinga.
Nesakau, kad K.Starkevičius kardinaliai pakeis situaciją, bet bent bus kažkoks minimalus pokytis įvykęs, tam tikrais klausimais Vyriausybei ir Tėvynės sąjungai bus truputėlį ramiau, kai debatuose reikės atlaikinėti kritiką iš oponentų“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu I.Kalpokas nė neabejojo, kad ministrų paaukojimas įvykdytas dėl sklandaus G.Landsbergio kelio į Europos Komisiją.
„Aš paprastai į politiką žiūriu pakankamai ciniškai, ir šitoje vietoje natūriniai mainai man atrodo pats realiausias scenarijus.
Galų gale, vis tiek kažkaip tą klausimą dėl eurokomisaro reikės išspręsti, ir jį galima išspręsti keliais būdais: arba toliau tempti tą susipriešinimą, kur galiausiai tik viena pusė gali būti laimėjusi, arba susieti su kitais dalykais, kitomis politinėmis naudomis, kurios leistų abiem pusėms išeiti laimėjusioms.
Tai ministrų kaitos procesą matyčiau kaip galimybę šiek tiek nuleisti garą, įtampą, ir sujungiant tuos du dalykus, kurie šiaip jau teoriškai niekaip neturėtų tarpusavyje būti susiję, sukurti situaciją, kurioje skirtinguose kontekstuose abi pusės galės parodyti, kad mes laimėjome.
Prezidentūra, kad pasiekė ministrų kaitą, Tėvynės sąjunga – galbūt vis dėlto išsiųsti G.Landsbergį į EK“, – dėstė I.Kalpokas.
Pasak M.Baltrukevičiaus, G.Nausėda greičiausiai nenorėjo savęs įsivaryti į kampą, todėl apie keistinus ministrus kalbėjo subtiliomis užuominomis, norėjo sulaukti ant savo stalo visų įmanomų opcijų.
Politologas įsitikinęs – kol kas šalies vadovas niekuo nerizikuoja, jei pažada, kad G.Landsbergio kandidatūros neblokuos, be to, G.Nausėda pakeisti savo nuomonę gali kad ir paskutinę minutę.
„Jei apskritai sudėtume visus prezidento ir jo patarėjų pareiškimus EK nario klausimu, tai ten rastume ir tokių, kur G.Landsbergis tiesiog buvo įvardintas kaip vienu iš galimų kandidatų, tai realiai prezidentas vėl pasilieka visas opcijas ant stalo kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui.
Realiai šiuo atveju jis pažadėdamas, kad G.Landsbergio neblokuos, niekuo per daug nerizikuoja, nes ne faktas, kad valdantieji susitars, (...) kitas dalykas – jokio rašytinio pasižadėjimo jis nedavė, jis galės kad ir paskutinę minutę persigalvoti.
Neateis gi I.Šimonytė ir nesakys, kad mes jums sakėme, jog šitų klausimų nesisiesime, bet iš tikrųjų buvom susitarę“, – kalbėjo M.Balturkevičius.
