Šįkart atskriejo pranešimas apie Pelėdų kalno prieigose iškilusią bronzinę J.Zikaro skulptūrą, kurią sukūrė skulptorius A.Žilinskas.
Naujasis „Kauno akcentas“ skirtas vienam pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių profesoriui J.Zikarui, o skulptūra pastatyta šalia jo namų-muziejaus.
Šis kūrinys – duoklė vienam iškiliausių šalies kūrėjų, kurio vardas neatsiejamas nuo Lietuvos nepriklausomybės simbolikos. J.Zikaras sukūrė pirmąsias lietuviškas monetas, jo skulptūros „Laisvė“, „Knygnešys“, paminklas „Nežinomam kareiviui“, žymių tautos veikėjų biustai šimtmetį ar kiek trumpiau puošia Kauną.
Dėl skulptūros meninės vertės komentarų negirdėti – kritikai turbūt dar galanda liežuvius ir svarsto, kaip skaudžiau įgelti idėjos autoriams. Jokių atidarymo iškilmių su kalbomis šįkart nebuvo, tad kol kas įvykis ir prasprūdo negirdomis.
Gerai, kad šįkart nebus progos ginčytis bent jau dėl vietos kūriniui – kur dar jis galėtų stovėti, jeigu ne prie garsaus menininko namų Žaliakalnyje?
Sunku būtų rasti ir argumentų, kodėl Kaunui nereikia J.Zikaro skulptūros. Nors garsus skulptorius Kaune praleido tik 16 paskutinių savo gyvenimo metų, būtent šis laikotarpis buvo kūrybingiausias.
Būtinybę pagerbti jį paminklu gerokai lengviau pagrįsti negu kalbant apie kunigaikštį Aleksandrą Jogailaitį. Nereikia ginčytis, ką vertingo pastarasis nuveikė Kauno gerovei ir išvis ar buvo įkėlęs koją į miestą.
Kai Kauno valdžios šalininkų ir nekentėjų ginčai pasiekia sveikos nuovokos ribas peržengiančias ribas, kartais pravartu paklausyti balso iš šalies. Tokiu balsu šįkart gali tapti Merkinės krašto (Varėnos r.) muziejaus direktorius Ž.Buržinskas.
„Kaunas turi tikrų savų asmenybių, kurių atmintis kažkur vaikšto tik nedidelio rato žmonių kalbose“, – socialiniame tinkle rašė Ž.Buržinskas. Vienas tokių – tarpukario Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviacijos konstruktorius, 9 lėktuvų ANBO (Antanas Nori Būti Ore) projektų autorius A.Gustaitis.
„Jis sukūrė vieną Lietuvos tarpukario simbolių – ANBO lėktuvus, tačiau šiandien yra gerokai primirštas. Štai ką Kaunas iš tikrųjų privalo atsiminti“, – savo įrašą užbaigė Ž.Buržinskas.
Article [id:32969553]Minint Žalgirio mūšio dieną, Kaune atidengta skulptūra Aleksandrui Jogailaičiui Article [id:33034707]Naujos skulptūros Kaune kūrėjai dabartį susiejo su istorija
Sunku būtų su juo ginčytis. A.Gustaitį būtų galima drąsiai lyginti su legendiniais Lietuvos lakūnais S.Dariumi ir S.Girėnu.
Pastarieji buvo visuomeniškesni, geriau matomi ir išgarsėjo tarpukariu neįprastu žygiu – skrydžiu per Atlantą. Parskrendančių lakūnų Aleksoto aerodrome 1933-iųjų liepos 16-osios vakarą laukė apie 25 tūkst. žmonių.
Paaiškėjus tragiškai žygio baigčiai ir pargabenus lakūnų kūnus, Kauno centre juos lydėjo neįtikėtino dydžio procesija – apie 60 tūkst. žmonių.
Karinėse oro pajėgose tarnavęs A.Gustaitis turbūt buvo mažiau žinomas ir matomas viešumoje, tačiau Lietuvos aviacijos istorijoje jis paliko neįtikėtinai ryškų pėdsaką. Antrasis pasaulinis karas sužlugdė jo svajones, o istorija galėjo pasisukti visai kita kryptimi – galbūt dabar didžiuosiuose Europos oro uostuose matytume ne „Boeing“ ar „Airbus“, o tviskančius ANBO orlaivius.
Kai okupantai išvežė A.Gustaitį į Rusijos sostinę ir 1941-ųjų rudenį sušaudė, Kaune nebuvo jokių eitynių ar iškilmingų laidotuvių. Karo alsavimą jaučiantiems kauniečiams tuo metu labiau rūpėjo jų pačių saugumas.
Net po nepriklausomybės atkūrimo A.Gustaičio nuveikti darbai, kaip tiksliai pastebėjo muziejininkas Ž.Buržinskas, prisimenami tik nedideliame žmonių rate.
Nepaisant šios aplinkybės, Kaunas išlieka vienu svarbiausių šalies aviacijos centrų, kuriame veikia mėgėjams skirtas S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas Aleksote, Karinių oro pajėgų būstinė, o Karmėlavoje (Kauno r.) įsikūrusiame tarptautiniame oro uoste veikia net kelios orlaivių remonto ir priežiūros įmonės.
Jeigu transporto srities strategų ir valdininkų nekankintų sostinės sureikšminimo kompleksai, Kauno oro uostas galėtų tapti pagrindiniais šalies oro vartais.
Netapo, bet tai menka bėda, o štai įamžinti A.Gustaičio atminimą tikrai derėtų.
