„Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) elektronines paslaugas modernizuos ir naujas sukurs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Proit“. Planuojama, kad darbai vyks etapais ir bus baigti iki 2023 metų vidurio. SPIS atnaujinimas kainuos apie 2 mln. eurų. Projektas finansuojamas ES lėšomis“, – 2021 metais skelbė tuometės ministrės M.Navickienės vadovaujama ministerija.
Sistema, kurioje gyventojai elektroniniu būdu gali pateikti prašymus dėl įvairių išmokų ir pašalpų, turėjo pradėti veikti dar praėjusių metų birželio 1-ąją.
„Pateikti prašymus dėl socialinės piniginės paramos ar socialinių paslaugų skyrimo taps paprasčiau, o atsakymo apie paskirtas paslaugas šalies gyventojai sulauks greičiau. Tokias galimybes atvers atnaujinta Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS)“, – drąsiai girtasi tuomet.
Tačiau dalis šios sistemos funkcijų neveikia iki šiol, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už tai jau sumokėjo milijonus eurų. Tarp uždirbusiųjų iš šios programos – ir tuometės ministrės M.Navickienės kaimynė.
„Informuojame, kad vykdomi sistemos atnaujinimo darbai ir galimi laikini sutrikimai“, – toks užrašas pasirodo atidarius SPIS interneto puslapį.
Privėlė šimtus klaidų
Ne vienus metus kurtos SPIS misija – registruoti, kaupti informaciją apie savivaldybių teikiamą socialinę paramą, jos gavėjus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Tačiau su šia sistema turinčios dirbti savivaldybės iki šiol susiduria su trikdžiais, o ministerijos specialistai jiems yra pripažinę, kad kuriant sistemą padaryta apie 200 klaidų.
Dėl vėluojančių sistemos kūrimo darbų metų pradžioje viešai teisinosi ir tuometė ministrė M.Navickienė.
„Lietuvos rytas“ aiškinosi, kas yra šios sistemos kūrėjai ir kiek kainavo jos sukūrimas.
Kuriama dešimtis metų
SADM Komunikacijos skyriaus teigimu, ypatingos svarbos valstybine informacine sistema laikoma SPIS buvo pradėta kurti dar 2006 metais.
Ministerijos atstovų teigimu, ilgą laiką SPIS buvo naudojamos senos, šiuolaikinių standartų neatitinkančios technologijos, todėl sistema dažnai gedo, o problemos buvo sprendžiamos lėtai.
Dėl nuolatinių sistemos problemų vartotojai buvo nepatenkinti ir prarado pasitikėjimą SPIS, tačiau ministerijos darbuotojai esą negalėjo nieko pakeisti. Teigiama, kad iki 2020 metų SADM Informacinių technologijų skyriuje dirbo tik vienas už SPIS sutarčių priežiūrą atsakingas darbuotojas. „Ministerija, būdama informacinės sistemos valdytoja, neturėjo resursų valdyti didžiulės ir daugybę procesų apimančios sistemos“, – teigiama SADM atsakyme.
Išleido milijonus
Neva stringančią SPIS sistemą esą bandė išgelbėti ministre tapusi M.Navickienė. 2021 metais buvo surengtas viešojo pirkimo konkursas ir pasirašyta SPIS modernizavimo sutartis su bendrove „Proit“. Šiuo metu „Proit“ ministerijai teikia paslaugas pagal dvi sutartis.
Ministerijos atstovai nurodė, kad norėtųsi turėti ir dar didesnį tiekėjų pasirinkimą, tačiau jų surasti itin sudėtinga. Jų teigimu, tai įrodo ir praėjusiais metais įvykdytas SPIS 3 metų priežiūros ir vystymo valandų pirkimas. Šio projekto vertė – 3,5 mln. eurų, tačiau vėl sulaukta tik bendrovių „Nevda“ ir „Proit“ pasiūlymų.
Ministerijos teigimu, šiuo metu vykdomi trys ES lėšomis finansuojami SPIS vystymo projektai, kurių bendra vertė – 6 mln. eurų, dar du projektai finansuojami valstybės lėšomis, jų kaina – 3,5 mln. eurų.
Gyvena iš valstybės užsakymų
Nors SPIS sukūrimo konkursą laimėjusią „Proit“ Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra pripažinusi nepatikima tiekėja, ją sėkmė lydėjo vos ne visų šios Vyriausybės ministerijų viešuosiuose pirkimuose.
Registrų centro duomenimis, ši Kaune registruota įmonė anksčiau yra laimėjusi dešimtis įvairios vertės valstybinių konkursų. Per pastaruosius trejus metus nepatikimai tiekėjai „Proit“ pavyko laimėti pirkimų, kurių vertė – daugiau nei 21,9 mln. eurų.
Kelių dešimčių milijonų eurų vertės sutartį su šia bendrove ketino pasirašyti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), ieškojusi elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos kūrėjų.
Tačiau šio konkurso rezultatus teismuose užginčijo kita jo dalyvė, Čekijos įmonė „TollNet“. Dėl šio teisinio ginčo LAKD pernai rudenį paprašė sistemos diegimą atidėti iki 2025 metų.
Trylika metų veikiančios ir ne vieną valstybinį konkursą laimėjusios bendrovės „Proit“ akcininkė kurį laiką buvo Kipre registruota bendrovė „Stamen Limited“, nuo 2017 metų jos akcijos priklauso kitai Vilniuje registruotai bendrovei „Emedika“.
Laimėjo ministrės kaimynė?
Atsakydami į klausimus apie SPIS kūrimą ir jos kūrėjus SADM atstovai nepaminėjo dar dviejų bendrovių pavadinimų.
Viena jų – mažoji bendrija „Projektai jums“. SPIS sistemos projekto vadovo konkursą ši bendrovė laimėjo 2022 metų spalį, praėjus vos 4 dienoms nuo šios bendrijos įregistravimo Registrų centre.
Klausimų kelia ir įmonės registracijos adresas. Ji registruota Vilniaus centre, S.Skapo gatvėje. Gretimame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi buvusi ministrė M.Navickienė. Jos ir sutuoktinio bute iki 2018 metų buvo įregistruota ir M.Navickienės vyro valdoma skandalingai pagarsėjusi bendrovė „LITLAB“.
Nuo 2018 metų ši įmonė persikėlė į Šilo gatvę, kur Navickams priklauso keli statiniai.
Sėkmė – iškart po įkūrimo
Mažajai bendrijai „Projektai jums“ vadovauja Elena Vengrienė. Anksčiau ji buvo pasirašiusi paslaugų teikimo sutartį su Aplinkos ministerija, bet pradėjusi vadovauti mažajai bendrijai „Projektai jums“ su SADM sudarė net 6 sutartis, susijusias su informacinėmis technologijomis. VPT duomenimis, už suteiktas paslaugas ministerija jai sumokėjo daugiau nei 220 tūkst. eurų.
Tiesa, viešųjų pirkimų sistemoje sutartys su mažąja bendrija „Projektai jums“ nėra taip lengvai randamos. Mat sistemoje buvo nurodoma kita įmonė tokiu pačiu pavadinimu – UAB „Projektai jums“, kuri 2022 metais buvo likviduota ir turi kitą įmonės kodą.
Tik atsidarius pačias sutartis galima matyti, kad jos pasirašytos ne su nebeegzistuojančia įmone, o su E.Vengrienės valdoma prieš porą metų įregistruota mažąja bendrove „Projektai jums“.
Tai nėra vienintelė E.Vengrienės valdoma įmonė, kuri sėkmingai laimi SADM viešuosius pirkimus. 2023 metų birželį veiklą pradėjo bendrovė „Miletask“, įregistruota tuo pačiu adresu kaip ir „Projektai jums“.
Jau po keturių mėnesių nuo įmonės veiklos pradžios, spalio mėnesį, ji pasirašė dvi sutartis su SADM dėl programinės įrangos konfigūravimo bei nuomos, kurių vienos sutarties vertė – daugiau nei tūkstantis eurų, o antros – 18 tūkst. eurų. Dar vienos po kelių mėnesių pasirašytos sutarties suma šoktelėjo iki 106 tūkst. eurų.
Per mažiau nei metus SADM per viešuosius pirkimus E.Vengrienės valdomai įmonei „Miletask“ išmokėjo daugiau nei 131,3 tūkst. eurų.
Tad bendrai per porą metų abi E.Vengrienės valdomos įmonės už informacinių technologijų paslaugas iš SADM gavo daugiau nei 351,3 tūkst. eurų.
Skyrius – bendrovės dydžio
SADM atstovai turi vilčių, kad iš šalies samdomų informacinių technologijų specialistų prireiks vis mažiau, nes ministerijos Informacinių technologijų skyrius pastaraisiais metais gerokai išsiplėtė.
„SADM privalo būti tikru savo informacinių technologijų ūkio savininku. Matydami kylančius sunkumus su išorės tiekėjais nusprendėme ministerijos viduje turėti kuo stipresnę komandą, išmanančią visas SADM informacines sistemas. Tik taip įmanoma nueiti nuo monolitinių sistemų prie šiuolaikinių technologijų ir pirkti dalimis rinkoje paslaugas tik ten, kur trūktų konkrečias programavimo kalbas mokančių specialistų“, – atsakė ministerijos atstovai, kartu pripažindami, kad pradėjus kurti SPIS savų specialistų neužteko.
Dalis čia dirbančių specialistų, kaip ir E.Vengrienė, turi nuosavas įmones: Donatas Kalvaitis vadovauja individualiai įmonei „DK Projektai“, Tomas Kvaraciejus – mažajai bendrijai „Idea vestra“, o Vaidotas Valuckas – mažajai bendrijai „Cincalokas“.
Tačiau gausaus Informacinių technologijų skyriaus ministerijoje ir iššvaistytų milijonų SPIS nepakako – projektas vėluoja daugiau nei metus, taip ir nepajudėjęs iš pradinės stadijos.
Paliko ministro postą, bet ne partiją
Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigų M.Navickienė atsistatydino kilus skandalui dėl jos skrydžio į Dubajų bei sutuoktinio M.Navicko ryšių su verslininkais I.Trinkūnaite ir už sukčiavimą teistu V.Germanu bei įmone „Foxpay“.
Tačiau buvusi ministrė nepasi-traukė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos.
M.Navickienė nurodė, kad tęs veiklą partijoje kaip Naujosios Vilnios skyriaus narė. 2020 m. politikė buvo išrinkta į Seimą būtent Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje, tačiau ji pranešė nedalyvausianti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Nepaisant to, politikė sulaukė ženklios TS-LKD paramos. Reitinguojant kandidatų daugiamandatėje apygardoje sąrašą Seimo narė liko šeštoje vietoje.
Jungia daugybę įstaigų
Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS) yra kompleksinė sistema, bendraujanti su 26 valstybės informaciniais registrais bei kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.
Ji turi daugiau kaip 80 sąsajų su elektros energijos tiekėjais, notarais, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir kitomis įstaigomis. Sistema naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų bei daugiau kaip 2700 savivaldybių ir kitų įstaigų darbuotojų.
SPIS funkcijos – rinkti duomenis apie teikiamą socialinę paramą, veiklą vaiko teisių apsaugos srityje, specializuotą kompleksinę pagalbą šeimai (asmeniui), gauti patikimą statistinę analitinę informaciją, keistis ja su kitų ES valstybių įstaigomis ir užtikrinti galimybę fiziniams asmenims užsisakyti viešąsias elektronines paslaugas.
