Tokį nutarimą VRK patvirtino ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. 7 komisijos nariai palaikė tokį sprendimą, pora pasisakė prieš, dar du VRK atstovai susilaikė.
Komisijos vertinimu, kandidatuodamas į Europos Parlamentą (EP), Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas pažeidė Rinkimų kodekse numatytą draudimą papirkti rinkėjus.
Tyrimas dėl P. Gražulio pradėtas birželio 27 d. – po to, kai VRK gavo du pranešimus dėl P. Gražulio galimo rinkėjų papirkinėjimo. Politikas rinkėjams žadėjo atiduoti 50 proc. savo europarlamentaro atlyginimo, jeigu bus išrinktas į EP. Tokį pažadą P. Gražulis deklaravo portalo 15min.lt organizuotų debatų metu Vilniaus rotušėje, savo „Facebook“ paskyroje publikuotuose įrašuose bei laikraštyje „Plungė“ skelbtoje politinėje reklamoje.
Pats politikas, teikdamas paaiškinimus VRK, nurodė, kad jo pasisakymai ir pažadai nebuvo skirti skatinti rinkėjus balsuoti už jį mainais į materialinę naudą. P. Gražulis nurodė, kad tokiais pareiškimais siekė atkreipti dėmesį į socialinės atsakomybės svarbą ir parodyti, „kaip kandidatas gali prisidėti prie visuomenės gerovės nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“.
Visgi, Rinkimų kodeksas draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlygiu. Taip pat neleistina žadėti rinkėjams kokia nors forma po rinkimų atsilyginti. Atlikto tyrimo pažymoje taip pat kritiškai įvertinami ir paties P. Gražulio paaiškinimai, mat politikas, jau patekęs į EP, kartojo savo pažadą, patikindamas, jog atiduos pusę gaunamos algos.
P. Gražulis stebisi VRK pozicija: kodėl jūs manęs nesvarstėte anksčiau
Ketvirtadienį posėdyje pasisakė ir pats P. Gražulis. Jis nesutiko su VRK vertinimu ir tikino, jog žadėdamas atiduoti pusę algos jis elgėsi socialiai atsakingai.
„Manau, kad dalintis yra sveikintinas dalykas“, – VRK nariams teigė P. Gražulis.
Anot jo, jeigu jo pažadai rinkėjams yra laikytini papirkinėjimu, tuomet, P. Gražulio nuomone, visų partijų programose įvardijami darbai taip pat gali būti matomi kaip siekis papirkti rinkėjus.
„Sekant jūsų logiką, pasirodo, partijos, kurios rašo savo programose, kad didinsime atlyginimą, didinsime pensijas, mažinsime mokesčius – jos papirkinėja žmones. Nuo šiol nebus galima rašyti tokių dalykų programoje. Reikės būtinai rašyti „mažinsime pensiją, mažinsime atlyginimus, didinsime mokesčius“ – tai nebus papirkimas“, – ironizavo jis.
Aiškindamas savo poziciją, P. Gražulis taip pat pabrėžė neturintis „aiškiaregystės dovanos“, todėl nežino, kurie rinkėjai savo balsą atidavė konkrečiai už jį ar jo vadovaujamą politinę jėgą.
„Aš nežinau, kurie rinkėjai už mane balsuoja ir kurie nebalsuoja. Ir aš nepasakiau, kad tiems, kurie už mane balsuos, (atiduosiu 50 proc. atlyginimo – ELTA). Bet bus sudaryta valdyba ir komisija, (…) ir jie matys, koks žmogus, ar įstaiga, ar organizacija – kad reikalinga parama. Jie ir nuspręs. Ir niekas neklaus, ar iš viso dalyvavai balsavimuose, ar tu balsavai už Gražulį. Niekas to neklaus“, – teisinosi europarlamentaras.
Apskritai, neslėpė P. Gražulis, VRK pozicija jam atrodo keista.
„Kodėl jūs manęs anksčiau nesvarstėte? Aš žmonėms žadėdavau daug daugiau – pasimelsti už juos, jeigu už mane gerai balsuos. Žadėjau gerą sveikatą ir net pažadu amžiną gyvenimą, kad už mane balsuotų. Tai man toks dalykas kelia juoką, bet jūsų sprendimas mane džiugina – žinau, kad mane nuteisite ir nubausite. (…) Ačiū jums ir jūs mano populiarumą nubausdami padidinsite“, – apibendrino jis.
VRK narių nuomonės išsiskyrė
Nors P. Gražulis pripažintas pažeidęs Rinkimų kodeksą, visgi, VRK narių gretose atsirado atskirųjų nuomonių. Posėdžio metu įsižiebė diskusija dėl to, ar europarlamentaro pažadas dalį atlyginimo skirti labdarai, išties gali būti vertintinas kaip papirkinėjimas.
„Jeigu tas pažadas skambėtų taip – pažadu pusę atlyginimo skirti labdarai ir paramai – kaip būtų vertinamas toks pažadas?“ – kėlė klausimą VRK narys Maksimas Reznikovas.
„Ką akcentavo ir Europos Parlamento narys, nebūtinai yra ryšys tarp tų žmonių, kurie balsavo, ir tų žmonių, kurie gautų naudos iš tos pusės atlyginimo. Pagal tą turinį, nežinau, ar mes galėtume vertinti, kad tai yra pažadas – skirti pinigų labdarai ir paramai, suteikti naudą neapibrėžtam ratui rinkėjų, kuris tikrai nebūtinai turi sutapti su tais rinkėjais, kurie balsavo“, – kalbėjo jis, pripažindamas, jog dėl tyrimo išvados kyla abejonių.
M. Reznikovui antrino ir kitas VRK narys Šarūnas Liekis.
„Įtampa tarp tos paramos ir papirkimo, kurį mes plačiai interpretuotume (…), vis dėlto, egzistuoja“, – sakė komisijos narys, primindamas, jog panaši situacija politinėje erdvėje matyta ir buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metu.
„Noriu priminti, kad prezidentė Grybauskaitė savo laikotarpiu atsisakė visos savo algos, (galime laikyti – ELTA) lyg ir visų papirkimu. Galime interpretuoti ir taip. Aš truputį dėl tų nuostatų, kurias čia bandome taikyti, abejoju“, – dėstė Š. Liekis.
VRK narys taip pat sureagavo į P. Gražulio argumentus dėl partijų programų.
„Kiekvienos partijos rinkiminę programą galime interpretuoti kaip papirkimą“, – svarstė jis.
Tačiau su tuo nesutiko VRK narė Gitana Matiekuvienė.
„Na, matyt, nėra teisinga lyginti partijų programas ir kandidato pasiūlymus, pasižadėjimus ir siūlymus atsilyginti“, – sakė komisijos atstovė.
Abejonių dėl to, ar P. Gražulio pažadas yra rinkėjų papirkinėjimas, turėjo ir VRK narė Olga Kilkinova.
„Žiūrint ir jūsų atsakymus, aš taip pat matau pasisakymą dėl 50 proc. algos ne tiems, kurie už mane balsuos, bet tiems, kuriems reikia pagalbos. Suprantu, kad visi yra rinkėjai, bet ratas (žmonių – ELTA) yra platesnis. Išryškinti, kad būtų pagalba tik rinkėjams (…) ar čia tas pažadas skirtas tik tiems, kurie už jus balsavo – to neįmanoma, man atrodo, įrodyti ir tų duomenų mes neturime“, – pridūrė O. Kilkinova.
ELTA primena, kad birželio 9 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) sulaukė 5,34 proc. rinkėjų balsų. Partija iškovojo vieną mandatą europarlamente, kuris teko politinės jėgos pirmininkui, buvusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui.
Politikas prisijungė prie kraštutinių dešiniųjų frakcijos „Suverenių tautų Europa“, dirba Teisės reikalų komitete.
