Projektas „Seimo vertinimas“, kurį inicijavo duomenų mokslininkė Kristina Lašaitė, pagal produktyvumą surikiavo visus tautos išrinktuosius – rezultatai kai kuriuos gali ir nustebinti.
Pavyzdžiui, pirmajame dešimtuke atsidūrė ne vienas opozicijos atstovas, taip pat iš Seimo jau pasitraukęs antisemitiniais pasisakymais pagarsėjęs partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, o štai didžioji dalis ministrų ir politikos lyderių puikuojasi tik antrojoje lentelės dalyje.
Patys Seimo nariai tokius skaičiavimus vertina skirtingai – vieni pripažįsta, kad iš tiesų dirba daug ir sunkiai, todėl įvertinimas nestebina, visgi kiti jaučiasi kiek nuvertinti.
Skaičių nesureikšmina
Kaip naujienų portalui lrytas.lt teigė projekto autorė K.Lašaitė, duomenų įvertinimas vyko intervale nuo Seimo kadencijos pradžios iki 2024 metų vasario 5 dienos. Vadinasi, pavasario sesijos darbai į reitingus dar nepateko.
„Šis reitingas atspindi 2020–2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo darbo produktyvumą, vertinant skirtingus faktinius kiekybinius kriterijus. Jo tikslas yra informuoti visuomenę apie esamą situaciją, stiprinti demokratijos vertybes ir didinti atskaitomybę rinkėjams.
Svarbiausi svertai šio reitingo skaičiavime apima Seimo narių posėdžių lankomumą, inicijuotų teisės aktų skaičių ir pateiktų pasiūlymų jau esamiems teisės aktams skaičių“, – teigiama šios iniciatyvos aprašyme.
Visą reitingų lentelę galima pamatyti ČIA.
Pirmojoje vietoje kaip produktyviausias Seimo narys įvardintas aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas.
„Man rengėjai atsiuntė (rezultatus, – aut.past.), pasveikino. Kažkaip ne dėl rezultatų dirbdavau, tyliai dirbau Seime – praeitą kadenciją buvau vienas iš aktyviausių, dabar panašiai, bet keista, kad ir ant ministro, ir ant Seimo kėdės suspėju“, – komentavo S.Gentvilas.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, kiti Vyriausybės nariai yra gerokai žemiau už jį, liberalas aiškino, kad jo kuruojama sritis – aplinkosauga – yra gana išskirtinė, todėl ši detalė greičiausiai ir lėmė didelį jo, kaip Seimo nario, aktyvumą.
„Kadangi iš esmės ten matuojamos teisės aktų pataisos, pasiūlymai įstatymams, įstatymų projektai, ne pas visus ministrus yra tiek daug teisės aktų, kiek aplinkosaugoje.
Ji labai stipriai reguliuojama per įstatymus, per Europos direktyvas, todėl mano darbas Seime yra labai intensyvus. Lyginant su žemės ūkiu ar finansais, ten žymiai mažiau teisės aktų – gal todėl taip atsispindi.
Tiesiog aplinkosauga, kas ten bebūtų – ar atliekų tvarkymas, ar baudos, ar taršos reguliavimas – viskas turi būti įstatyme numatyta ir daug kas ateina iš Europos, ką reikia perkelti“, – tokį aukštą savo įvertinimą paaiškino S.Gentvilas.
Lentelės viršuje iš karto po jo – ir parlamento vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma.
„Kurį laiką aš ten buvau pirmas, bet, matyt, kai čia S.Gentvilas mus užpylė aplinkosauginiais projektais, tada ir aplenkė“, – juokavo politikas.
Paklaustas, kokius savo darbus labiausiai galėtų išskirti, J.Razma aiškino, kad svarbiausia jam – užtikrinti sklandų Seimo darbą.
„Kadangi mano, kaip Seimo pirmininko pavaduotojo, sritis yra ta, vadinkime, Seimo virtuvė, procesai Seime, kuriuos reglamentuoja Seimo Statutas, tai mano pagrindinė sritis ir buvo sutvarkyti Statuto normas, kad Seimo darbas būtų kuo racionalesnis ir prasmingesnis.
Tai sričiai esu parengęs ir pateikęs ne vieną projektą – dauguma jų yra priimti, kai kurie dar laukia savo eilės. Bet aš teikiu projektus ir pasiūlymus įvairioms sritims.
Kažko neišskirčiau kaip labai jau reikšmingo dalyko, bet tiesiog, kai matau, kad kažkur yra problema, nieko nelaukęs ir galvoju, kaip spręsti, jeigu tai galima išspręsti teisės aktų pakeitimais“, – portalui lrytas.lt kalbėjo konservatorius.
J.Razma teigė į teisėkūros procesus bandantis žiūrėti eilinio piliečio akimis – kaip tai jį paveiktų, kaip tai atrodys realybėje.
„Stengiuosi nepamesti tokio požiūrio ir nenugrimzti į gilius akademizmus“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip vertina kitų kolegų konservatorių, ypač ministrų vietą reitingų lentelėje, J.Razma svarstė, kad Vyriausybės narių veiklą Seime vertinti sudėtinga – mat ministrai savo srities projektus parengia ministerijose ir teikia juos Seimui jau nuo Vyriausybės.
„Tai ilgesnis darbas, nes reikia daug derinimo, bet tada jau Seimo nario autorystė prapuola. Kiti ministrai, kurie yra ir Seimo nariai, elgiasi kitaip – jie nesivargina per ministerijas derinti ir teikia viską kaip Seimo nariai, tai jų rodikliai įspūdingi. Bet nepasakyčiau, kad tai yra geresnis variantas“, – komentavo Seimo vicepirmininkas.
Taip pat, J.Razmos teigimu, tokie vertinimai tam tikra prasme yra subjektyvūs, dėl to pats šių rodiklių per daug nesureikšmina.
„Viskas priklauso nuo to, kokius parametrus pasirenka, koks svoris jiems suteikiamas. Jeigu suteiksi didelį svorį užsienio reikalams, kas, kiek dalyvauja, vyksta į komandiruotes, mano rezultatas čia būtų nulinis, nes per visą kadenciją aš nebuvau nė vienoje užsienio komandiruotėje.
Jei suteiksi daugiau svorio teisės aktų projektams, mano rezultatai jau čia neblogi. Tai yra čia tam tikras vertinimo kampas, bet nereikėtų laikyti, kad jis yra absoliutus ir visiškai objektyvus.
Dėl to neturėtų nusiminti tie Seimo nariai, kurie yra šiek tiek toliau atsidūrę, jei jie veikia tais būdais, kurie nepatekę į reitingų vertintojų akiratį“, – kalbėjo J.Razma.
„Žmonės išrinko dirbti, tai ir dirbu“
Viena produktyviausių Seimo narių yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Ligita Girskienė. Ji atsidūrė trečioje lentelės pozicijoje.
„Žmonės išrinko mane, kad aš dirbčiau, o ne miegodama pinigus užsidirbčiau, tai ir dirbu“, – taip savo darbo rezultatus portalui lrytas.lt paaiškino ji.
L.Girskienė teigė iki šiol teikusi nemažai teisės aktų, turėjusi daug susitikimų su įvairiomis interesų grupėmis, todėl geriau pastebimi ir tokio darbo rezultatai.
„Iš tų pokalbių radosi tam tikros problemos, išaiškėjo teisinės spragos ir teikėme pasiūlymus. Tiesiog dirbau savo darbą, nieko ypatingo – manau, kad galėjau net ir daugiau padaryti, jeigu būčiau dirbusi ne opozicijoje, o pozicijoje.
Kartais būna gaila, kai renki informaciją, ruoši motyvacinius raštus, o Seimo salėje vieną sekundę trunka atmesti tavo pasiūlymą – tas yra skaudžiausia“, – dalijosi LVŽS atstovė.
L.Girskienė džiaugėsi, kad per kadenciją pavyko pasiekti įvairių pokyčių aplinkosaugos srityje, priimta ir sprendimų, liečiančių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą.
„Ir teismuose ne kartą gyniau gyventojų interesą. Galiu pasidžiaugti, kad pavyko nuginčyti aplinkos ministro įsakymą, kuriuo buvo norima dar 10 proc. užkrauti gyventojams atliekų tvarkymo, pakuočių tvarkymo mokestį“, – dėstė valstietė.
L.Girskienė aktyviai į savo darbovietę kvietėsi ir vaikus, kad juos supažindintų su Seimo veikla.
„Pas mane per kadenciją atvažiavo daugiau nei 1000 vaikų – aš neleidau parlamentinių lėšų brangiems kompiuteriams, o mačiau tikslą atvežti vaikus, moksleivius, parodyti, kaip veikia Seimas, pravesti pilietines pamokas.
Dirbau tą darbą, kuriam mane ir delegavo“, – pažymėjo politikė.
Į produktyviausių parlamentarų dešimtuką taip pat pateko krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Linas Jonauskas, „laisvietis“ Artūras Žukauskas, liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Jurgita Sejonienė.
Savo aktyvumu neabejoja
Visgi įdomiai atrodo ir mažiausiai produktyvių Seimo narių dešimtukas. Paskutinis šioje lentelėje – valstietis Juozas Varžgalys. Portalui lrytas.lt su juo susisiekti nepavyko – parlamentaras išjungęs savo mobilųjį telefoną.
Kiek aukščiau už jį, bet vis tiek lentelės apačioje – Seimo nariai Artūras Skardžius ir Algirdas Stončaitis. Tiesa, pastarąjį produktyvumo įvertinimo rezultatai nustebino – apie juos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas išgirdo pirmą kartą.
„Tiesą pasakius, tai tikrai nemačiau. Na, neturėtų taip būti... bent jau pagal mano apskaitą, galėčiau pavardinti, kaip yra...“ – kiek sutrikęs kalbėjo parlamentaras.
Kelias minutes ieškojęs savo darbo ataskaitos A.Stončaitis išvardijo ir kelis savo nuveiktus darbus.
„Individualiai ir kartu su kolegomis pateikėme 142 teisės aktų projektus ir 92 pasiūlymus. Tai nežinau, ar čia daug, ar mažai. Yra ir priimtų projektų, kaip nekeista, nors esam opozicijoje. O kaip ten skaičiuoja, tai aš negaliu pasakyti“, – svarstė politikas.
Pats A.Stončaitis įsitikinęs, kad parlamente iki šiol dirbo tikrai produktyviai.
„Vien Antikorupcijos komisijoje kiek parengtų mano posėdžių yra, kiek mano asmeniškai klausimų parengta, kiek pristatyta... Nežinau, tiesą pasakius, kas yra apskaitoma, o kas – neapskaitoma. Bet manau, kad esu produktyvus“, – tvirtino jis.
Šešta nuo galo pagal produktyvumą įvardinta ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Paklausta, kodėl ji galėjo atsidurti taip žemai, parlamentarė kėlė versiją, kad taip nutiko dėl jos pačios pasirinktos veikimo strategijos.
„Matote, čia tikriausiai remiamasi tam tikra išorine raiška. Aš šitą kadenciją dirbau kitu principu, nesiekdama tiek daug viešumo, bet dirbdama ir veikdama tose srityse, kurios man atrodo svarbios, iš dalies skatinant tam tikrus dalykus, kurie man buvo svarbūs, ir iš dalies stabdant tuos, kurie man atrodė nereikalingi valstybei.
Tai toks pasitraukimas į šešėlį ir veikimas kitu būdu buvo įvertintas kaip neaktyvumas, bet aš nepasakyčiau, kad tai yra visapusiškai teisinga“, – vertino V.Aleknaitė-Abramikienė.
Parlamentarė priminė, kad didelė jos darbo ir pastangų dalis pastebima ne Seime, o tarptautinėje bendruomenėje.
„Be abejo, Seimo nariai dažniausiai stengiasi būti labai matomi, nes tai turi įtakos reitingams, bet aš turiu pakankamą patirtį, kad galėčiau ant bačkos nelipdama kažką daryti. Kita vertus, didelė dalis mano veiklos vyksta užsienyje – ten, kur mūsų žiniasklaida nepasiekia.
Turiu omenyje ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją bei jos parlamentinę asamblėją – aš ten vadovauju visai frakcijai. (...) Ten vyksta labai didelė dalis mano veiklos, nors taip, Lietuvos rinkėjui tai mažiau matoma, bet tai tikrai labai daug pastangų reikalaujantis darbas“, – akcentavo konservatorė.
I.Šimonytė – 51 vietoje
Prie pasyviausių Seimo narių nurodyta ir konservatoriaus Andriaus Navicko pavardė, ten galima pamatyti ir finansų ministrę Gintarę Skaistę, dabartinės Lietuvos regionų frakcijos narius Valentiną Bukauską ir Laima Mogenienę, Mišrios Seimo narių grupės atstovus Česlav Olševski ir Mindaugą Puidoką.
Premjerė Ingrida Šimonytė pagal produktyvumą yra 51-oje pozicijoje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 32-oje, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas – 62-oje.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pateko į 76 lentelės vietą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – 78.
81 vietoje išrikiuota tuomet dar konservatorių frakcijos seniūne buvusi dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 85 vietoje atsidūrė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, 92-oje – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 130 vietoje įsitvirtino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Projekto autorė K.Lašaitė portalą lrytas.lt taip pat informavo, kad šiuo metu kaip tik planuojamas reitingų perskaičiavimas pagal paskutinės sesijos darbų rezultatus.
