Nors su D.Varnu portalas lrytas.lt mėgino susisiekti dar pirmadienio vidurdienį, uždusęs meras skambutį pamatė ir į jį atsakė tik po penkių valandų.
Jis pasakojo jau nuo sekmadienio vakaro gyvenantis be vandens ir elektros, plušantis prie kitų audros padarinių, todėl tik retkarčiais atbėga iki automobilio įsikrauti telefoną, atsakyti į skambučius ir šiek tiek išdžiūti.
„Nuo ryto visas šlapias darbuojuosi, elektros neturiu, vandens neturiu. Nieko neturiu. Mašiną užkuriu, pasikraunu telefoną ir atsakinėju žmonėms į klausimus“, – portalui lrytas.lt teigė D.Varnas.
Kol su juo kalbėjomės, nuolat trūkinėjo ryšys – meras pabrėžė, kad tai taip pat yra audros padarinys.
„Daug žmonių liko be elektros ir vandens. Aš pats nuo vakar 22 val. vakaro būnu be elektros, visi šaldikliai, šaldytuvai... Tikriausiai su visais maistais, viskuo teks atsisveikinti“, – atsiduso Ukmergės rajono meras.
Tiesa, didžiausiu galvosopiu politikui tapo ne elektra ar vanduo, o jo auginami elniukai.
D.Varnas hektaro teritorijoje augina 18 elniukų. Teritorija yra apjuosta tvora. Nuo stipraus vėjo ir lietaus lūžusios medžių šakos krito tiesiai ant tvoros ir paguldė ją iki pat žemės.
Stebuklas, kad nė vienas elniukas nepabėgo, nes viskas galėjo baigtis tragiškai. Rizika būtų kilusi ne tik patiems elniukams, bet ir vairuotojams.
„Nuo 6 ryto pats su pjūklu laksčiau ir viską dėliojau. Ačiū Dievui, kad elniai nepabėgo. Jeigu būtų pabėgę tiesiai į A6 kelią, tai būtume turėję tiek reikalų, kad siaubas...
Viskas tvarkoje, jie jau kaip naminiai padaryti, tai tiesiog nėjo per tą aptvarą, tuo metu buvo kitoje vietoje. Tvora buvo sunaikinta iki pat apačios“, – kalbėjo jis.
Kokie nuostoliai? Meras skaičiavo, kad jie – ne tik materialiniai.
„Nuostoliai – tai mano darbas, galime pavadinti taip. Šiaip sugadino tvorą, jos kvadratas kažkada, gal 2019 metais, kainavo 3,5 euro už metrą, plius PVM. Krūva pinigų iš tikrųjų. Keli tūkstančiai nuostolių tikrai yra, bet jau kaip nors... O tokio dalyko negali drausti“, – nusivylimo neslėpė D.Varnas.
Mero teigimu, audra rajone iki šiol nenurimusi, vėjo gūsiai – stiprūs, viskas lauke tiesiog ūžia. Gerai bent tiek, kad, jo žiniomis, rajono gyventojų turtas nebuvo apgadintas, miestas taip pat atrodo normaliai.
Ką darys toliau? D.Varnas sakė pirmiausia automobilyje įkrausiantis telefono aparatą, atsakysiantis į visus praleistus skambučius ir ieškosiantis, kas galėtų paskolinti elektros generatorių, nes jo paties neseniai sugedo.
„Vienu momentu elektra buvo atsiradusi, vėliau vėl dingo... Tikiuosi, kad ją sutvarkys. Bandysiu skambinti elektrikams, klausti, ką turėčiau daryti. Labai sudėtinga situacija“, – pripažino jis.
Bendrasis pagalbos centras (BPC) nurodo, kad Lietuvoje siaučiant audrai tarnyba per valandą sulaukia 800 pagalbos skambučių iš gyventojų.
Žymiai daugiau negu įprastai buvo prašoma ugniagesių gelbėtojų pagalbos: vietoje įprastų 100 išvykimų per parą, ugniagesiams gelbėtojams vien nuo pirmadienio vidurnakčio teko išvykti daugiau nei 1700 kartų.
