Prieš kelias dienas apie Ingridos Korsakaitės mirtį socialiniame tinkle pranešė jos dukra, etnologė Radvilė Racėnaitė.
I. Korsakaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997), Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija „Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui“ (2001), Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija (2004). 2018 m. jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.
I. Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose. 1956 m. baigė Vilniaus S. Nėries gimnaziją, 1961 m. – Sankt Peterburgo Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą, dailės istorijos ir teorijos studijas, įgydama dailėtyrininkės specialybę.
„Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad ji tapo viena pirmųjų dailės tyrimų kryptis tuo laikotarpiu brėžusių tyrėjų. 1970 m. apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją, kurios pagrindu išleido iki šiol aktualumo nepraradusią monografiją „Gyvybinga grafikos tradicija“ (1970)“, – rašo jos dukra R. Racėnaitė.
