„Tenka apgailestauti, kad Lietuva (...) priėmė sprendimą trauktis iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų. Nors dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą saugumo padėtis Europoje pasikeitė, labai svarbu, kad valstybės laikytųsi savo įsipareigojimų drausti tokio tipo ginklų naudojimą, kaupimą ir perdavimą“, – pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
„Suprantame Lietuvos susirūpinimą, tačiau nusiginklavimo konvencijos nėra tik taikos metu taikomi įsipareigojimai. Jie yra dar svarbesni, kai šalys kariauja. Svarbus yra kariavimo būdas. Todėl turime išlaikyti tarptautines karo taisykles, normas ir įsipareigojimus, be kita ko, tada, kai pasikeičia saugumo padėtis. Tai primena didžiulės Ukrainos ir Gazos Ruožo gyventojų kančios“, – pažymėjo E. B. Eide.
Ketvirtadienį pranešta, kad Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą. Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju, prireikus, ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 m.
Naujausią Seimo sprendimą taip pat sukritikavo žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“.
