Keturiolika kartų Vilniuje vykęs tarptautinis muzikinių fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“, nors ir su metų pertrauka, galėtų įvykti ir jubiliejinį – penkioliktąjį – kartą.
Tereikia, kad Vilniaus savivaldybė imtų paisyti nuo liepos 1-osios įsigaliojusių Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisų.
Pagal jas savivaldybių taikomi apribojimai negalioja profesionaliems fejerverkams.
Profesionalams juos naudoti leidžiama iš anksto suderinus su meru ar savivaldybės administracijos direktoriumi ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
Gali prireikti ir teismo
Dėl leidimo atgaivinti pernai Vilniaus mero Valdo Benkunsko uždraustą festivalį „Vilniaus fejerija“ ir rugsėjį vėl jį surengti Vingio parke jo organizatoriai yra pateikę prašymą sostinės savivaldybei.
Ji vis dar tyli. Jei sulauks neigiamo atsakymo, festivalio rengėjai planuoja kreiptis į teismą.
„Sostinei“ iš savivaldybės pavyko išpešti tik tokį atsakymą: „Festivalio organizatorių prašymas išduoti leidimą organizuoti renginį gautas. Sprendimus dėl leidimų organizuoti renginius priima Renginių derinimo komisija. Apie priimtus sprendimus renginio organizatoriai bus informuoti per įstatymuose numatytą terminą – 20 darbo dienų.“
„Iki šiol sunku patikėti, kad prieisime iki tokios nesąmonės – uždrausti festivalį“, – sakė pirotechnikos bendrovės „Blikas“ direktorius Ovidijus Barkauskas.
Keturiolika metų iš eilės Vingio parke vykęs festivalis pritraukė per 200 tūkst. žiūrovų – tiek jų pirko bilietus, o dar tūkstančiai stebėdavo iš balkonų ir nuo tvorų.
Festivalio rengėjai sutikdavo ir tokių žiūrovų, kurie pirmą kartą į Vingio parką dėl savo amžiaus buvo įleidžiami be bilietų, o dabar atsiveda savo mažamečius vaikus.
Keturiolika metų vykusi šventė papildė ir miesto biudžetą. Festivalio rengėjai mokėjo mokesčius už parduotus bilietus, į Vilnių suvažiavę jo dalyviai ir žiūrovai gyveno viešbučiuose, naudojosi kitomis paslaugomis.
Tarša – trumpalaikė
Anot O.Barkausko, į „Vilniaus fejeriją“ verždavosi geriausios muzikinių profesionalų komandos iš įvairių Europos šalių.
Garsiuose Europos fejerverkų festivaliuose šiais metais varžysis ir Lietuvos pirotechnikos profesionalai.
„Blikas“ dalyvaus Belgijoje, kurortiniame Knokės-Heisto mieste, o „Vilniaus saliutas“ – Vokietijoje, Hanoverio centre, senajame „Herrenhausen“ parke, rengiamuose festivaliuose.
O.Barkauskas atkreipė dėmesį, kad visi į Europos Sąjungą (ES) įvežami fejerverkai yra sertifikuoti ir visose ES šalyse jiems taikomi vienodi parametrai.
Todėl nereikėtų būgštauti nei dėl jų keliamo triukšmo, nei dėl taršos. O.Barkausko teigimu, fejerverkų sukeliama CO2 tarša yra itin maža: vienas fejerverkas aplinką teršia tiek, kiek sudeginti du automobilio degalų bakai.
Oro tarša kiek padidėja naujametę naktį, kai mieste pokši ne tiktai profesionalūs fejerverkai, nors jei pučia stipresnis vėjas ar lyja, ji taip pat greitai išsisklaido.
Draudimus taiko ne visiems
ES nustatyta triukšmo norma siekia iki 120 decibelų. Anot O.Barkausko, renginiuose, kur naudojami fejerverkai, ji neviršija 70–90 decibelų. Tai – Vingio parke vykstančių koncertų triukšmo lygis.
Bet praėjusiais metais Vilniaus valdžia šių argumentų neišgirdo – festivalis „Vilniaus fejerija“ buvo uždraustas, tačiau fejerverkai nebeatrodė tokie baisūs, kai jų prireikė užsienio atlikėjams.
Savivaldybė neprieštaravo, kad Vingio parke jie būtų leidžiami per grupių „Imagine Dragons“ ir „Rammstein“ koncertus.
Vilniaus savivaldybė prieš dvejus metus atsisakė ir naujamečių fejerverkų, juos pakeitusi lazerių projekcijomis, tačiau pokšėti prekybos centruose pirktais fejerverkais buvo leidžiama bet kur.
„Galbūt fejerverkai kai kuriems politikams nepatinka kaip žanras, bet jis negali konkuruoti nei su lazeriais, nei su šviesomis, nei su dronais“, – svarstė O.Barkauskas.
Kurortams patinka švęsti
Lietuvos kurortų vadovai nesupranta, kodėl Vilniaus valdžia taip baiminasi fejerverkų.
Tiek Druskininkai, tiek Palanga savo svečius ir gyventojus per šventes bando nustebinti kuo įspūdingesniais fejerverkais.
230 metų jubiliejų šiemet mininčiuose Druskininkuose Druskonio ežerą nušvietė šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų šou. Miesto gimtadieniui sukurta kompozicija buvo plačiausia Lietuvoje – užėmė net 230 metrų.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas įsitikinęs, jog kurortas ir yra skirtas tam, kad žmonės patirtų įvairių pramogų bei malonumų, o tariamas rūpinimasis šunimis ar katėmis dėl fejerverkų triukšmo yra perdėtas.
„Net 86 procentus mūsų savivaldybės teritorijos sudaro miškai – oras tikrai švarus, tad vieną ar du kartus per metus galime pašvęsti“, – sakė R.Malinauskas.
Pailgino linksmybių laiką
Fejerverkai iš dangaus ir nuo žemės kilo ir Palangoje, kai birželį vyko meno, muzikos ir amatų festivalis „Myliu Palangą“.
„Palangos dangaus rapsodija“ pavadintas lakūnų akrobatų grupės ANBO pasirodymas ir fejerverkų šou buvo daugiausia žiūrovų pritraukusi festivalio dalis. Prie jūros tilto temstantį dangų nušvietė nuo lėktuvų sparnų ir kitų vietų švystelėję pirotechnikos elementai, kurie netrukus susiliejo su nuo žemės leidžiamais fejerverkais.
Po savaitės panašus pasirodymas buvo pakartotas ir Telšiuose. Šią vasarą miesto šventes fejerverkais baigė Alytus, Jonava ir Elektrėnai.
Palangoje iki 2022 metų gegužės naudoti fejerverkus ir kitas pirotechnikos priemones buvo leidžiama tik nuo 8 iki 21 valandos, tačiau, atsižvelgus į kurorto ypatumus, šis laikas buvo pratęstas iki vidurnakčio.
„Palangos savivaldybė neatsisako esamos tradicijos didžiųjų kurorto švenčių metu naudoti fejerverkus. Tradiciškai jie rengiami ir Naujųjų metų naktį pajūryje, nuo jūros tilto ar vandenyje greta jo. Šis reginys sutraukia tūkstantines žmonių minias“, – sakė kurorto savivaldybės atstovė Tamara Zaiceva.
Gali būti ir apribojimų
Kaip numatyta įstatyme, visais atvejais fejerverkus norintys naudoti renginių organizatoriai privalo gauti ne tik kurorto savivaldybės, bet ir Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos leidimą.
Įsigaliojus įstatymo pataisoms Palangos savivaldybė žada svarstyti, kurios kurorto teritorijos galėtų būti paskelbtos vietomis be pirotechnikos.
Anot T.Zaicevos, tarp svarstytinų teritorijų yra istorinis Palangos Birutės parkas, kuriame yra ir Tiškevičių rūmai, paplūdimiai, skirti juose lankytis su augintiniais, taip pat Mėlynosios vėliavos paplūdimys ties Birutės kalnu.
