Ketvirtadienio posėdyje projektą palaikė 62 parlamentarai, 3 buvo prieš, 5 susilaikė.
„LGGRTC įstatymą rengėme ir ruošėme ne paskubomis, o nuo 2022-ųjų metų. Šiame darbe dalyvavo daug politikų, istorikų, visuomeninkų ir pats centras buvo įsitraukęs į projekto rengimą. (...) Norime sustiprinti centrą, sustiprinti jo reikšmę, jo veiklas, apsiginti nuo propagandos svaresniu balsu, ko tikrai šiandien trūksta, bei stiprinti valdyseną, steigiant tarybą, kuri kolegialiai su direktoriumi spręstų labai ilgai užsitęsusias problemas, nuo kurių vargsta darbuotojai, o mes, kaip visuomenė, negauname tokio darbo, kokio tikimės“, – prieš balsavimą į parlamentarus salėje kreipėsi viena iš reformos iniciatorių, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Visgi, nepaisant daugumos Seimo narių pritarimo, dalis parlamentarų posėdyje ragino nepalaikyti teikiamo projekto. Jie kritikavo projekte numatytos valdomojo pobūdžio tarybos centre sudarymą ir teikė alternatyvų siūlymą tarybai numatyti tik patariamąjį vaidmenį.
Pastariesiems siūlymams nepritarus, nutarta, kad taryba išliks valdomojo pobūdžio ir vadovaus centrui kartu su generaliniu direktoriumi, taip pat jo siūlymu tvirtins įstaigos mokslinių tyrimų krypčių sąrašą bei ilgalaikį centro strateginį ir metinį veiklos planus, atliks jų įgyvendinimo kontrolę.
Tarybą sudarys keturi rektorių konferencijos atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo. Numatoma tarybos veiklos pradžia – šių metų spalio 1 d. Taip pat numatyta, kad taryba generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Visgi NSGK nario Arvydo Anušausko siūlymu pirmadienį iš įstatymo projekto buvo išbraukta nuostata, numatanti tarybai užduotį prižiūrėti centro direktoriaus veiklą.
Be kita ko, siūloma, kad naujoji taryba LGGRTC vadovui ir Seimui teiktų siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo bei direktoriaus siūlymu tvirtintų centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbtų ir vykdytų pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengtų savo veiklos metinę ataskaitą.
Naujame įstatymo projekte taip pat praplėstas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
ELTA primena, kad naujajam LGGRTC įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Sutarta parlamentui siūlyti, jog centro pertvarka turėtų prasidėti jau šių metų spalį. Visgi, dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys baiminasi skubotų pokyčių. Pasak jo, sprendimas centre steigti valdomo pobūdžio tarybą sunkiai įgyvendinamas.
Anot A. Bubnio, jis prieštarauja kai kuriems teisės aktams, be to, šių metų biudžete 11 narių tarybos steigimui nėra numatyta reikiamų lėšų. Dėl to, siekiant rasti vidinių resursų naujam įstaigos dariniui, dalį esamų LGGRTC darbuotojų gali tekti atleisti, neslepia A. Bubnys.
