Spaudimas turėti daugiau kariuomenės treniravimosi erdvių išliks, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Seimui pristatęs įstatymo pataisas dėl poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
Siūlomais teisės aktais siūloma pripažinti objektus ypatingos svarbos projektais ir paspartinti jų statybas. Po pateikimo Seimas pritarė įstatymo projektui, 61 Seimo nariui balsavus už, 4 – prieš. Dar 10 balsuojant susilaikė. Klausimas į parlamento salę grįš rudens sesijos metu.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovo teigimu, tai – strateginis projektas, ypatingai reikalingas kariuomenės Žemaitijos brigadai.
„Ateiname su strateginiu projektu – įkurti Lietuvoje, Žemaitijoje, dar du mums be galo reikalingus poligonus“, – kalbėdamas iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė L. Kasčiūnas.
„Dažnai tenka išgirsti klausimą – kam to reikia, kodėl dabar? Iš karto atsakau į klausimą, kam to reikia – mūsų kariuomenei reikia treniravimosi erdvių. Žemaitijos brigada – Žemaitijos pasididžiavimas (…) – realiai neturi teritorijų, kur galėtų vykdyti savo kovinį rengimą. Kariuomenė kuri nesitreniruoja, kuriai sudėtinga rengtis koviškai, ji negali būti pilnavertė“, – pabrėžė jis.
Ministras akcentavo – vertinant geopolitinę situaciją bei augančius kariuomenės, Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių poreikius, treniravimosi erdvių poreikis išliks.
„Tas spaudimas, kad reikės kuo daugiau treniravimosi erdvių, poligonų – jis bus nuolatinis. Daugėja sąjungininkų, natūraliai tas spaudimas bus. Todėl noriu iš karto pasakyti, mielieji – kiekvienas krašto apsaugos ministras, kuris yra pareigose, turėjo ir turi apsispręsti“, – aiškino politikas.
„Jeigu mes šiandien kažkaip sustabdysime procesą (…), tai naujam ministrui, kas juo bebūtų – ar Dovilė Šakalienė, ar Dainius Gaižauskas, ar Valius Ąžuolas ir panašiai – jiems reikės iš karto spręsti šį klausimą“, – patikino L. Kasčiūnas.
Poligono statybos prasidėtų greičiau
KAM parengtais teisės aktais siekiama užtikrinti sklandų poligonų įkūrimą, numatant specialų teisinį reguliavimą, paspartinantį reikiamos infrastruktūros kūrimą.
Poligonų statyboms norima palengvinti teritorijų planavimo procedūras. Taip pat įstatymo pakeitimais būtų atsisakoma infrastruktūrai poligono teritorijoje būtino statybų leidimo, numatoma išimtis ir dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Be to, teisės aktu numatoma, jog poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškai prarastų šį statusą. Projektuojamų karinių mokymų vietų teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas bei keliai bus perduoti kariuomenei.
L. Kasčiūno teigimu, teisiniai pakeitimai leistų įprastai penkerius metus trunkančius procesus sutrumpinti iki pusmečio.
„Teikiame įstatymo projektus pripažinti Tauragės ir Šilalės rajonų poligonų įkūrimą ypatingos valstybinės svarbos projektais (…), nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį skubų poligonų įkūrimą, sudaryti galimybes poligonų įkūrimo be statybos darbų procedūras sutrupinti iki 6 mėnesių, vietoje 5 metų“, – dėstė ministras.
L. Kasčiūnas taip pat informavo, jog Tauragės ir Šilalės rajonuose kuriamos karinės teritorijos nebus aptvertos tvora – tik pažymėtos specialiais ženklais. Taip pat, anot jo, numatoma, jog poligonams reikės iškirsti tik 5 proc. teritorijose esančio miško ploto.
Sulaukė klausimų dėl poligono statuso, medžiotojų
Diskusijos metu Seimo nariai kėlė klausimus ministrui dėl poligono statuso – anot parlamentarų, trūksta teisinio reguliavimo, kuris numatytų, kad rajonuose iškylančios karinės zonos iš tikrųjų bus naudojamos tik manevro pratyboms.
„Be abejo, daug prisižadėjote (…), bet teisiškai daug kur trūksta aiškaus reglamentavimo. Net dėl lengvojo manevrinio poligono – jis po kažkiek laiko gali atsidurti ir būti kitokio statuso“, – kalbėjo Tauragės vienmandatėje 2020 m. išrinktas liberalas Romualdas Vaitkus.
Jis taip pat teiravosi dėl vietos medžiotojų būrelių – kaip, įsteigus poligonus, keisis jų teritorijos.
L. Kasčiūnas patikino, jog kartu su medžiotojų būreliais svarstoma sudaryti bendradarbiavimo sutartis, kurios numatytų, kad poligonų teritorijose medžiotojai galėtų atlikti gyvūnų populiacijos reguliavimo darbus.
„Taip pat svarstome, ieškome galimybių rasti kitus medžioklės plotus“, – nurodė L. Kasčiūnas.
„Suprantu, kad poligonai nėra paranki tema – nei politiškai ministrams, nei vienmandatininkams, esantiems tuose regionuose, nei merams. Bet Tauragės vienmandantininkui, jums, ir merui noriu padėkoti – nors ir jautėte tam tikrą sujudimą visuomenėje, laikėtės tokios valstybinės pozicijos. Tai leidžia mums kartu ieškoti sprendimų“, – valdančiosios koalicijos kolegai dėkojo jis.
Kritika dėl prastos komunikacijos
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė kritikavo ministrą dėl prastos komunikacijos su vietos bendruomenėmis. Politikė pastebėjo, jog L. Kasčiūnas šią savaitę nesusitiko su Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojais.
„Jūs dabar iš tribūnos kalbate apie tai, kad reikia draugiškai veikti, reikia tartis, kalbėtis, bet kol kas matome buldozerį ir jūsų nedalyvavimą susitikime su bendruomene“, – stebėjosi A. Širinskienė.
„Jūs tikrai galėjote susiderinti laiką, susitarti su bendruomene, ateiti ir Seimo nariams pristatyti“, – pastebėjo ji.
Visgi, L. Kasčiūnas, reaguodamas į opozicijos atstovės žodžius, priminė politikei praėjusią kadenciją žlugusius sprendimus dėl poligonų steigimo.
„Aš tik noriu priminti vieną paprastą dalyką – vis tik didžiausią traumą patyrėme dėl poligonų steigimo praeitoje kadencijoje, kur jūs buvote valdančiojoje daugumoje. Priminsiu bandymą įrengti didelį poligoną Žemaitijoje. Deja, matyt, nebūtų labai korektiška padarius didelę klaidą, (…) kelti kartelę. Tai, deja, ta trauma tęsiasi iki šiol“, – apgailestavo ministras.
Dėl KAM komunikacijos pastabų turėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Iš tikrųjų, tauragiškiai supranta geopolitinę situaciją ir kariuomenės poreikius. Jiems tiesiog natūraliai kilo labai daug klausimų. Ir, manau, čia vienu žingsniu atsilikome su komunikacija“, – sakė parlamentarė.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) patvirtino sprendimą statyti karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose.
Tauragės rajone turėtų iškilti maždaug 4,3 tūkst. hektarų ploto poligonas. Tuo metu Šilalės rajone – kiek didesnis nei 2,6 tūkst. hektarų ploto.
Skelbiama, jog poligonai nebus visiškai uždara karinė teritorija, juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika.
KAM duomenimis, į steigiamų poligonų plotus patenka devyni privatūs žemės sklypai, esantys Tauragės rajono savivaldybėje. Pastarieji ministerijai bus perduoti tik tada, kai bus atliktos visos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Anksčiau ministerijos atstovai yra nurodę, kad poligonų statybų darbai prasidėtų iš karto po to, kai specialusis įstatymas būtų patvirtintas parlamente.
