„Už“ nutarimo projektą balsavo 69 Seimo nariai, „prieš“ pasisakė 30, balsuojant susilaikė 25 parlamentarai. I.Šimonytė pasitikėjimą parlamente tikrinosi po to, kai penktadienį prisiekus perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai, Vyriausybė grąžino šalies vadovui įgaliojimus.
Parlamento rūmuose visą dieną I.Šimonytei skambėjo ir įprasta kritika, ir netikėti komplimentai.
Seimo rytinio posėdžio metu prezidentas G.Nausėda per rekordiškai trumpą laiką pateikė I.Šimonytės kandidatūrą parlamentui, o vėliau, prieš lemiamą balsavimą, ji atliko žygį per visas opozicines frakcijas, kur sulaukė šūsnio klausimų. Vieni premjerę liaupsino, kiti – tiesiai į akis rėžė viską, ką galvoja.
Skambėjo ir kritika, ir komplimentai
Vakarinis parlamento posėdis prasidėjo nuo visų Seimo frakcijų seniūnų pasisakymų. Jie stojo prie Seimo tribūnos ir išreiškė visos frakcijos poziciją po susitikimų su laikinąja premjere.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas negailėjo komplimentų I.Šimonytei ir raginimų palaikyti jos kandidatūrą. Jo teigimu, premjerės ir Vyriausybės nepatvirtinimas sukeltų chaosą valstybėje, kai liko vos keli mėnesiai iki naujų rinkimų.
„Klausimas, ar reikia kokios nors alternatyvos šitai premjerei ir šitai Vyriausybei, nes, kai pasižiūrime į nuveiktus darbus, tai jų tikrai yra labai labai daug. (...) Šiandien mes esame pavyzdys visoms kitoms šalims“, – teigė A.Vyšniauskas.
Kitokią nuomonę turėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Anot jos, Vyriausybės duota priesaika taikyti sau ir visai komandai aukštesnius nei iki tol buvę politikos standartus teikė vilčių, kad Vyriausybė prisiims atsakomybę, kai to prireiks, tačiau galiausiai teko nusivilti.
Todėl, valstietės teigimu, frakcija I.Šimonytės kandidatūros nepalaikys.
„Deja, šiandien turime pripažinti, kad buvome patiklūs ir naivūs. Jums pavyko Lietuvą suskaldyti turbūt ne tik į dvi, bet greičiausiai jau į kokias penkias dalis, ir šiandien ta pirmoji Lietuva yra tiek atitrūkusi nuo kitų Lietuvų, kad tai skirčiai panaikinti turbūt reikės dešimtmečio.
Ar to tikėjomės mes, ar to tikėjosi Lietuva, jos žmonės?“ – klausė A.Norkienė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis prisiminė save, dar 2019 metais stovintį toje pačioje pozicijoje – anot jo, Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas yra galimybė pažiūrėti, kas buvo padaryta gerai, bet ir įvertinti savo darbus savikritiškai.
„Galėčiau pakartoti tą mėgstamą frazę, kurią dešinė pusė minėjo mano Vyriausybės veikloje, kad, nepaisant visų Vyriausybės pastangų, vis tiek ekonomika auga, gyvenimas gerėja ir Vyriausybė čia „ne prie ko“. Visi mes esame „prie ko“ – ir dėl gerų sprendimų, ir dėl blogų, jie atsispindi kasdieniame mūsų gyvenime“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Ekspremjeras nurodė, kad demokratai balsavime susilaikys.
„Noriu ministrei pirmininkei pasakyti, kad šias pareigybes ir šiuos žmones, kurie yra dirbę, dirba ir dirbs ministru pirmininku, tikrai gerbiu. Galima dėkoti už pasiryžimą ir pasiaukojimą dirbti patį sunkiausią, mano galva, valstybėje darbą. Tai nieko bendro neturi su politika, simpatijomis ar antipatijomis.
Gerbkime tą pareigybę ir žmones, kurie ryžtasi šią atsakomybę prisiimti“, – kalbėjo S.Skvernelis, o jo žodžius palydėjo parlamentarų plojimai.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė svarstė, kad jeigu I.Šimonytė būtų „Vilniaus premjerė“, socialdemokratai greičiausiai palaikytų jos kandidatūrą, bet šiandien partija I.Šimonytei sako „ne“.
„Bent jau nebalsuotų „prieš“ – gal susilaikytų, kaip opozicinė frakcija. Bet gerbiama I.Šimonytė yra teikiama kaip mūsų, Lietuvos Respublikos, kandidatė į ministres pirmininkes.
Ir man tikrai, kaip sakoma, pakankamai yra priežasčių, kurias jūs visi labai gerai suprantate, kaip supranta ir visi Lietuvos žmonės, kad šita Vyriausybė, šitas ministrų kabinetas, vadovaujamas ministrės pirmininkės I.Šimonytės, tikrai nepadarė, kad Lietuva gyventų taip, kaip šiandien gyvena Vilnius ir kiti didmiesčiai“, – pažymėjo R.Budbergytė.
Anot socialdemokratės, „dviejų ar net trijų greičių Lietuva“ ilgai buvo vedama šiuo keliu, o regionai ir žmonės, kurie turi žemesnį išsilavinimą ar yra mažiau uždirbantys, gavo dar daugiau nelygių galimybių.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas stebėjosi A.Vyšniausku, kad jis kalbėdamas visą laiką žiūrėjo į opoziciją, tarsi pavyktų įtikinti opoziciją balsuoti už I.Šimonytės kandidatūrą.
„Kiekvienas dirbame savo darbą. Opozicija dirba savo darbą, jis man visiškai suprantamas“, – kalbėjo E.Gentvilas.
„O aš, kaip valdančiosios frakcijos, pasirašiusios koalicinę sutartį, atstovas, vadovas, sakau, kad mes pritarsime premjerės I.Šimonytės kandidatūrai“, – nurodė jis.
E.Gentvilas dėkojo už šios Vyriausybės darbus, tačiau tuo pačiu vardijo I.Šimonytės klaidas: nesuvaldyta sankcijų dėl baltarusiškų trąšų krizė 2021 metų gruodį, taip pat pirmalaikių Seimo rinkimų arba „šio Seimo paleidimo velniop iniciatyva“.
„Tampant ministre pirmininke, tada dar ne premjerės klausiau apie nuolat jai prikaišiojamą komunikaciją kaip jos silpnybę. Premjerė, kaip visada, atsakė savo stiliumi, kad komunikacija bet kam gali būti prikišama kaip klaida. O man premjerės komunikacija patiko. Ministrė pirmininkė neturi veltis į detales, o turi kalbėti esmingai.
O kai Šeimų maršas reikalavo šią Vyriausybę atsistatydinti, premjerė, nors tai buvo tik kadencijos pradžia, pasakė – palaukit ketverius metus, ateis rinkimai, išsirinksite kitus. Galima piktintintis tuo, bet ar reikia su chamais kitaip kalbėti?“ – E.Gentvilas ir pagyrė I.Šimonytę.
Liberalas pastebėjo komunikacijos stoką koalicijos viduje, bet, anot jo, būtent I.Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė buvo dvi konservatorės, kurios padėjo susikalbėti koalicijos viduje.
Nors iš pradžių I.Šimonytė nelabai klausėsi frakcijų seniūnų pasisakymų, nes kalbėjosi su savais, tačiau šie E.Gentvilo žodžiai patraukė konservatorės dėmesį – ji atsisukusi atidžiai sekė liberalo išsakytas netikėtas pagyras dėl komunikacijos.
Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Kasparas Adomaitis pabrėžė, kad „laisviečiai“ rems dabartinės premjerės kandidatūrą.
„Jeigu reikėtų rinktis iš konservatorių frakcijos labiausiai pagal pažiūras artimą žmogų, turbūt jūs ir būtumėte“, – į I.Šimonytę kreipėsi K.Adomaitis.
Tačiau, pasak Laisvės frakcijos atstovo, prieš patvirtinant ją premjere, norėtųsi ir kai ko paprašyti.
„Kviečiu atblokuoti tam tikrus įstatymus, kurie yra užstrigę Vyriausybėje, kurie yra svarbūs verslui ir kurie padėtų sumažinti biurokratiją. Kalbu, pavyzdžiui, apie keliones į darbą ir iš darbo, kai verslas šiuo metu yra verčiamas ir persekiojamas susimokėti kelis euro centus nuo kiekvieno automobilio.
Projektas yra pateiktas, reikėtų tam tikros lyderystės, kad vis dėlto koalicijos partnerių projektai irgi galėtų judėti pirmyn“, – ragino K.Adomaitis, pridurdamas, kad reikėtų dirbti vieningiau.
Lietuvos regionų frakcijos Seime seniūnas Jonas Pinskus kritikavo I.Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę dėl neišspręsto regionų atskirčių klausimo, kuris esą tik aštrėja. J.Pinskus dabartinę Vyriausybę vadino nekompetentinga, nejautria kitaminčių problemoms.
„Regionuose nelieka medicininės priežiūros įstaigų, iškeliant jas į didžiuosius miestus, kas reiškia, kad netrukus dalis moterų turės gimdyti pakeliui į gimdymo namus, o žmonės mirs, laiku nesulaukę pagalbos“, – rėžė J.Pinskus, pabrėždamas, kad jo vadovaujama frakcija balsavime dėl I.Šimonytės susilaikys.
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotojas Aidas Gedvilas prabilo literatūrine kalba.
„Turbūt sutiksite, kad vadovaujant premjerei Lietuvos situacija jau tampa hamletiška – būti ar nebūti. (...) Pabandykime atsakyti sau į klausimą – ar dabartinėje situacijoje ir po trejų su puse metų užsitęsusio I.Šimonytės režimo būtent tai yra tas žmogus, kurio šiandien reikia ar trūksta mūsų visuomenei ir valstybei?“ – klausė A.Gedvilas.
Parlamentaras priminė ir Vyriausybės ribojimus karantino laikotarpiu, ir Lietuvos verslui neva kenčiančią užsienio politiką, „sužlugdytą ir smaugiamą“ sveikatos apsaugos sistemą, kitus valstybės skaudulius.
Mišri parlamentarų grupė nurodė I.Šimonytės kandidatūros nepalaikysiantys.
Savo ruožtu I.Šimonytė padėkojo Seimo opozicijos atstovams už per visą dieną užduotą krūvą klausimų, kurių dauguma, anot jos, išskyrus kelias išimtis, buvo konstruktyvūs.
Rytas prasidėjo nuo G.Nausėdos akibrokšto
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus naujai prisiekusiam perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, į parlamento rūmus antradienį ryte atvykęs šalies vadovas Seimui dar kartą pateikė I.Šimonytės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą.
Dekretą, kuriuo šiuo metu laikinai Vyriausybei vadovaujančią politikę siūloma skirti premjere, prezidentas G.Nausėda pasirašė pirmadienį.
I.Šimonytės kandidatūros pateikimas Seime sukėlė nedidelį sąmyšį – parlamentarai liko nustebę, kad šalies vadovas nenurodė jei jokių motyvų, nei argumentų, teikdamas I.Šimonytės pavardę, tik lakoniškai per keliolika sekundžių atliko formalumus.
„Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti I.Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Ačiū“, – nedaugžodžiavo prezidentas, iškart po pasisakymo palikdamas Seimo salę.
2019 metais, kai tą pačią procedūrą G.Nausėda atliko su ekspremjeru Sauliumi Skverneliu, šalies vadovas buvo iškalbingesnis – jis ne tik pateikė S.Skvernelio kandidatūrą, bet kartu ir pabrėžė, kad teikia ją, nes šis turi Seimo daugumos pasitikėjimą, vylėsi, jog parlamentarai palaikys tuometį premjerą.
Toks šalies vadovo žingsnis gali būti atsakas I.Šimonytei į jos sprendimą penktadienį, prezidento inauguracijos dieną, nesakyti kalbos iškilmingame Seimo posėdyje.
Primename, kad I.Šimonytė penktadienį grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Prezidentas pavedė ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas.
Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
