Pasak jo, nors šis įvykis kelia labai daug klausimų, o daug faktinių aplinkybių vis dar nežinome, kai kurias išvadas pasidaryti jau galima.
VAT direktoriaus pavaduotojas įsitikinęs – net jei diskusijos dėl ginklų politikos JAV vyksta jau ne vienerius metus, pasikėsinimas į politiko sveikatą ar gyvybę yra visiškai įmanomas bet kurioje pasaulio šalyje – net ir Lietuvoje.
Galėjo būti ir daug blogiau?
Primename, kad į buvusį JAV vadovą D.Trumpą, dabar taip pat kandidatuojantį į prezidentus, šauta šeštadienį apie 18 val. 11 min., praėjus vos kelioms minutėms po to, kai jis pradėjo savo kalbą Pensilvanijos valstijos Batlerio mieste.
2016–2020 metais Valstijoms vadovavęs verslininkas sakydamas kalbą staiga griebėsi už ausies ir sukniubo ant žemės. Netrukus jį apsupusi apsauga buvusį prezidentą pakėlė, o kruvinu veidu į automobilį vedamas D.Trumpas žiūrovų miniai iškėlė kumštį ir ragino „kovoti“.
Pranešta, kad nuo užpuoliko paleistų kulkų žuvo vienas žiūrovas, dar du buvo sunkiai sužeisti. Pačiam D.Trumpui buvo sužeista ausis, tačiau netrukus jis išleistas iš ligoninės.
Šaulį nukovė Slaptosios tarnybos snaiperis, o šūvius paleidęs asmuo – 20-metis Thomas Matthew Crooksas, taikinio ieškojęs nuo netoliese esančio stogo.
VAT direktoriaus pirmasis pavaduotojas P.Nemira pripažįsta – nepaisant to, kad per išpuolį neišvengta aukų, tam tikra prasme šis pasikėsinimas į D.Trumpo gyvybę yra ir sėkmės istorija.
„Išpuolis nepavyko, saugomas asmuo išliko gyvas. Taip, deja, žuvo vienas žmogus ir du žiūrovai sužeisti, bet įsivaizduokite: jeigu su buvusiu prezidentu komandos būtų dirbusios taip, kaip dirbo ikirinkiminiu laikotarpiu, tai yra, mažesniais pajėgumais ir apimtimis, kontrasnaiperių iš viso nebūtų ir tas šaulys būtų šaudęs nuo to stogo tiek, kiek turėjo šovinių, ir sužeistų, nužudytų asmenų skaičius būtų toks, kaip per ankstesnius išpuolius JAV, kur kažkoks šaulys šaudo į visus praeivius iš eilės.
Tai tų aukų galėjo būti žymiai daugiau, ir tai, kad per rinkiminę kampaniją buvo sustiprinta apsauga, pasitelktos greitojo reagavimo pajėgos, padėjo išvengti žymiai daugiau aukų, kurių būtų buvę kitu atveju. Tai ne tik viskas taip liūdnai, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti“, – vertino P.Nemira.
„Šitame viešame renginyje buvo gerokai daugiau apsaugos negu paprastai skiriama darbui su buvusiu šalies vadovu“, – pridūrė specialistas.
Ar įmanomas toks scenarijus Lietuvoje?
Klausimų viešojoje erdvėje kyla ir dėl šaulį mačiusių liudininkų – kai kurie iš jų teigė, kad įvykio vietoje buvusius pareigūnus informavo apie galimą pavojų, matė ant stogo šliaužiantį žmogų su ginklu, tačiau reakcijos iš tarnybų esą nesulaukė. Kodėl taip nutiko?
„Tai sunku pakomentuoti, nes neaišku, kiek laiko įvyko nuo pasakymo pareigūnui iki pirmo šūvio. Galėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ten saugumą užtikrino minimum, kiek aš mačiau, keturios skirtingos tarnybos – prezidento apsauga, reindžerio tarnyba, vietos policija ir vietos antiteroristinis padalinys.
Tas žmogus, kuris priėjo, jis priėjo, tikėtina, prie vietos pareigūno, kuris buvo už tvoros, galbūt arčiau tos vietos, iš kur pamatė šaulį, ir čia jau žaidžia sekundės – per kiek laiko vietos pareigūnas per vadavietę perduoda informaciją kitoms tarnyboms apie tai, kas čia per žmogus – ar jūsų, ar svetimas“, – dėstė P.Nemira.
Todėl, VAT direktoriaus pavaduotojo manymu, būtent informacijos perdavimas vienai tarnybai nuo kitos ir galėjo būti silpnoji šios situacijos grandis.
„Įdomi detalė – teko girdėti, kad Amerikoje per metus apie 10 pareigūnų nušauna „savus“ – teisėsaugos pareigūnams atliekant kažkokias operacijas yra gana dažna klaida ir didelė problema neišsišaudyti tarpusavyje, kai yra ekstremali situacija.
Tai tos rizikos yra, ir kiekvienas pareigūnas, prieš priimdamas sprendimą šauti ar nešauti, turi labai gerai pamatuoti, ar jis dėl savo šūvio gaus medalį, ar atsisės į kalėjimą“, – aiškino P.Nemira.
Anot jo, scenarijus, kai kas nors nusprendžia pasikėsinti į konkretaus politiko sveikatą ir gyvybę, yra įmanomas bet kurioje valstybėje, tad ir Lietuva – ne išimtis.
„Tai visiškai įmanoma. Teorijoje sakoma, kad pasikėsinimą nesunku suorganizuoti – sunkiausia yra išlikti gyvam po to pasikėsinimo arba išvengti sulaikymo, pabėgti. Bet patį pasikėsinimą nėra sudėtinga suorganizuoti – jis gali įvykti bet kuriame pasaulio kampe. Ir Lietuva nėra išimtis.
Tai gali būti žmogus, kuris yra motyvuotas, ir galvoja, kad išgelbės pasaulį, dažnai pavieniai asmenys būna ir su tam tikrais psichikos sveikatos sutrikimais, kurie „gauna balsą iš kur nors“, kad turi taip pasielgti, ir, jeigu sukris aplinkybės, kad jis turi žinių, gebėjimų, finansinių resursų, jis tą išpuolį padarys.
Bet dažnai nesukrenta visos aplinkybės ir nepavyksta to suorganizuoti. Ir Lietuvoje yra tokių žmonių, kurie gal ir galėtų taip pasielgti, bet juos riboja žinių, gebėjimų ar finansų trūkumas“, – svarstė VAT atstovas.
Lietuva didžiulį skaičių apsaugos ir specialiųjų tarnybų pareigūnų matė dar visai neseniai – praėjusių metų liepą Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas buvo prižiūrimas taip atidžiai, kad Lietuva tuo metu įvardinta kaip saugiausias pasaulio kampelis. O kaip svarbių šalies asmenų saugumas užtikrinamas, pavyzdžiui, įprastą dieną ar šalies prezidentui sakant kalbą aikštėje?
Pasak P.Nemiros, užtikrinti visišką svarbiausių šalies žmonių apsaugą tikrai yra sudėtinga.
„Apsauga nėra absoliuti, ir kad ir kiek priemonių taikysi, negali visada šimtu procentų garantuoti, kad jau dabar nuo visko ir visaip apsaugosi. Taip pat tai ir nepigus malonumas.
Visos pajėgos, priemonės reikalauja nemažų kaštų. Tol, kol nėra indikacijos apie gresiantį pavojų, kol grėsmės lygis yra žemesnis, tarnybos tiesiog dirba turimais resursais, kurie nemažai atsilieka nuo teorinio modelio“, – aiškino VAT direktoriaus pirmasis pavaduotojas.
Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė po šio incidento pareiškė, jog Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilyte-Nielsen ir premjerei Ingridai Šimonytei, kurios atsisakė dalies apsaugos, gali tekti persvarstyti šį sprendimą.
A.Skaisgirytė taip pat tikino, jog prezidentas G.Nausėda yra patenkintas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbu.
„Vadovybės apsaugos tarnyba dirba labai gerai, prezidentas nusiskundimų ja neturi. Na, o kas atsisakė savo noru apsaugos, galbūt vertėtų pergalvoti šitai“, – pirmadienį teigė A.Skaisgirytė.
Kaip skelbta anksčiau, prieš porą metų Seimas priėmė Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie numato, jog Seimo ir Vyriausybės vadovai nėra saugomi pareigūnų visą parą. Prezidentui ši išimtis negalioja.
