Pasak parodos autorių, idėja pradėti teisuolių atminimo įamžinimą kilo iš noro padėkoti žmonėms, kurie Lietuvoje gelbėjo žmogiškumą.
„Užaugome kartoje, kurioje sakė, kad viską darys ir nieko nedarė. Tai ir pradėjau daryti pats, – apie teisuolių atminimo įamžinimo pradžią pasakoja vienas parodos autorių Tauras Budzys, – Pirmus kapus atminimo ženklais paženklinau net neturėdamas perforatoriaus.“
Apie skirtingus Lietuvos teisuolius pasakoja Barbora Karnienė. „Jauniausia teisuolė buvo vos šešiolikos metų, o vyriausias – 75 metų. Visi jie skirtingo amžiaus, skirtingų socialinių sluoksnių, pažiūrų ir skirtingų profesijų, nuo ūkininkų iki mokytojų, nuo kunigų iki aktorių. Šią parodą sukūrėme sąmoningai rodydami teisuolių įvairovę“.
Parodos atidarymo metu vyko diskusija, kurioje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Kamilė Gogelienė, istorikas Norbertas Černiauskas, parodos autoriai – Barbora Karnienė ir Tauras Budzys bei moderatorius kultūrininkas Vytautas Toleikis.
„Ilgą laiką teisuolių tema egzistavo pasiteisinimo fone. Nėra sąžininga, kad teisuolius primename tik tuomet, kai mus kažkas palaužia. Turime kalbėti apie žmones, kurie tokiu totalitariniu režimu prisiima atsakomybę ir nepraranda žmogiškumo. Tokie projektai kaip šis rodo ir tam tikrą atgijimą ir labai gerai, kad tai prisimename vis labiau“, – teigė Norbertas Černiauskas.
Istorikui pritarė Kamilė Gogelienė. „Labai svarbu, nors kartais ir neįmanoma, yra visuomenei susitarti. Dėl tam tikrų dalykų niekada nesutarsime. Tačiau dėl to, kad Vilniuje turi būti atminimo ženklas Pasaulio tautų teisuoliams ar žmonėms, gelbėjusiems žydus, manau, visi sutarsime. Nebūtinai turime kalbėti apie masyvų paminklą, bet tai įamžinti yra privalu“, – sakė Vilniaus istorinės atminties komisijos pirmininkė.
Procentaliai Lietuva pagal teisuolių skaičių pasaulyje užima antrą vietą. Remiantis oficialiais 2023 m. „Yad Vashem“ duomenimis, Lietuvoje teisuolių statusas suteiktas 924 asmenims. Šis skaičius kasmet auga dėl naujai atsirandančių parodymų.
„Mano tėvelį keturiasdešimtais metais gelbėjo ne viena, o visos dvidešimt keturios šeimos. Visi žino, kad buvo tokių žmonių, kurie rizikavo savo gyvybe dėl tokių, kurių net nepažinojo. Vos viena, dvi šeimos iš gelbėjusių pažinojo mano tėtį, kiti apskritai jį gelbėjo prieš tai jo net nepažinoję. Aš labai dėkingas jums“, – savo istorija iš auditorijos dalijosi Shmuel Tatz.
2018 metais architektas Tauras Budzys savo iniciatyva pradėjo projektą, skirtą įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą. Vienodu atminimo ženklu Tauras žymi Teisuolių kapavietes, kenotafus ir atminimo įamžinimo vietas.
„Mokslininkai vis ieško to atsakymo, o aš žinau, kas vienijo teisuolius. Jie visi buvo skirtingi, bet tie žmonės turėjo daug daugiau sąžinės ir drąsos nei kiti. Tai ir yra sąžinės ir drąsos paroda“, – teigia T. Budzys.
Paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“ bus atvira visiems lankytojams kiekvieną dieną iki rugpjūčio 15 d. nuo 12 iki 20 val. adresu Lukiškių skg. 6.
