Nors ši procedūra vadinama mandagumo, I.Šimonytei teks pasitikrinti pasitikėjimą – Seimo nariai jai užduos šūsnį klausimų ir balsuos, ar ji ir jos Vyriausybė gali dirbti toliau.
Dekretą, kuriuo šiuo metu laikinai Vyriausybei vadovaujančią politikę siūloma skirti premjere, prezidentas G.Nausėda pasirašė pirmadienį.
Į parlamentą antradienį atvykęs G.Nausėda prie Seimo tribūnėlės užtruko kaip niekad trumpai – I.Šimonytės kandidatūros pateikimas netruko nė 20 sekundžių.
„Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti I.Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Ačiū“, – nedaugžodžiavo prezidentas, iškart po pasisakymo palikdamas Seimo salę.
Prezidentas nepateikė nei motyvų, nei argumentų – toks I.Šimonytės kandidatūros pristatymas Seimo narių buvo sutiktas triukšmingomis reakcijomis, valdantieji tarpusavyje apsikeitė iškalbingais žvilgsniais.
„Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti – nepaisant lakoniško pristatymo“, – pastebėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
2019 metais, kai tą pačią procedūrą G.Nausėda atliko su ekspremjeru Sauliumi Skverneliu, šalies vadovas buvo iškalbingesnis – jis ne tik pateikė S.Skvernelio kandidatūrą, bet kartu ir pabrėžė, kad teikia ją, nes šis turi Seimo daugumos pasitikėjimą.
„Siūlomo kandidato ministro pirmininko pareigoms užimti sukaupta patirtis vadovaujant 17-ajai Vyriausybei, taip pat jo ankstesnė patirtis vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai neabejotinai padės jam siekiant įveikti būsimus iššūkius. Tikiuosi Seimo pritarimo S.Skvernelio kandidatūrai ministro pirmininko pareigoms užimti“, – tuomet kalbėjo G.Nausėda.
Toks šalies vadovo žingsnis gali būti atsakas I.Šimonytei į jos sprendimą penktadienį, prezidento inauguracijos dieną, nesakyti kalbos iškilmingame Seimo posėdyje.
Nueidamas nuo Seimo posėdžių salės tribūnėlės po rekordiškai trumpos kalbos G.Nausėda šyptelėjo. Šis jo šypsnis neliko nepastebėtas kitų Seimo narių. Parlamentaras Artūras Skardžius paklausė I.Šimonytės, kaip ji vertina tokį G.Nausėdos manevrą.
„Ką reišia ta prezidento šypsenėlė, kaip jūs manote, pateikus jūsų kandidatūrą į premjeres?“ – pasiteiravo politikas.
„Žiūrėkite, skirtingai nuo jūsų, aš neleidžiu sau interpretuoti kitų šypsenėlių ar ieškoti kitų paslėptų prasmių ten, kur nėra mano darbas. Ir aš šito nedarysiu“, – nukirto I.Šimonytė.
Neišsamus I.Šimonytės kandidatūros pristatymas užkliuvo ir Laisvės partijos nariui Vytautui Mitalui: „Norėjau prezidento paklausti, bet jis taip išskubėjo, tai liksiu be paaiškinimo, kodėl be motyvų, kodėl tik viena kandidatūra ir kodėl būtent ši“.
Tačiau I.Šimonytė pataisė V.Mitalą. „Pagal Konstitucinio Teismo doktriną nelabai ir gali būti kitų kandidatūrų – iš esmės čia vyksta patikrinimas, ar Seimas manimi vis dar pasitiki. Tokį klausimą Seimas ir turi atsakyti“, – teigė ji.
Pateikęs I.Šimonytės kandidatūrą G.Nausėda stabtelėjo prie sienelės, kur sulaukė žurnalistų klausimo, kaip jis pats įvardytų savo santykį su I.Šimonyte.
„Puikūs tie santykiai, dalykiški“, – tikino prezidentas, pabrėžęs, kad pastaruoju metu kartu su premjere sprendė daug klausimų, keitėsi nuomonėmis.
„Santykiai yra visiškai normalūs. Nemanau, kad reikėtų daryti kažkokius toli siekiančius apibendrinimus iš vieno ar kito fakto“, – nurodė G.Nausėda.
Sulaukė klausimų
Salę palikus G.Nausėdai, I.Šimonytei buvo skirtas laikas tarti žodį ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Tiesa, laikinoji premjerė taip pat nedaugžodžiavo – ji patikino, kad prisistatinėti jai nebėra prasmės, tad po trumpo pasisakymo prašė iškart pereiti prie klausimų.
„Kadangi šioje tribūnoje šiuo klausimu stoviu ne pirmą kartą, turbūt būtų šiek tiek komiška man prisistatinėti taip, tarsi aš pretenduočiau į šitas pareigas kaip 2020 metų pabaigoje po Seimo rinkimų (...) Tai aš labai ilgai nekalbėsiu. Mieliau atsakysiu į jūsų klausimus“, – nurodė I.Šimonytė.
Politikė nurodė, kad Seimo nariai ją, kaip ministrę pirmininkę, pažįsta jau daugiau nei trejus su puse metų, tad jau turėjo „progą turėti nuomonę apie tai, kiek aš šioms pareigoms tinku ar netinku“.
Po savo kalbos laikinai pareigas einanti premjerė I.Šimonytė sulaukė daugybės Seimo narių klausimų. Mišrios Seimo narių grupės narys Aidas Gedvilas pastebėjo, kad visuomenės nuomonės apklausos rodo, jog pasitikėjimas tiek Vyriausybe, tiek I.Šimonyte asmeniškai yra rekordinėse žemumose – jis teiravosi, kaip I.Šimonytė planuoja „pataisyti“ šią situaciją.
I.Šimonytė savo ruožtu atsakė, kad žmonės, kurie savo darbe vadovaujasi apklausomis, greičiausiai nedrįstų daryti nieko, nes visada bijotų kam nors nepatikti, o prezidento rinkimuose surinkti 300 tūkst. balsų, anot jos, rodo, kad ji turi pakankamą visuomenės pasitikėjimą.
Konservatorius Vilius Semeška norėjo sužinoti, kas Vyriausybės vadovei šioje kadencijoje buvo sunkiausia. I.Šimonytė vardijo šiai kadencijai kliuvusius iššūkius – pandemiją, migrantų krizę, karą Ukrainoje.
A.Skardžius vardijo nebaigtus Vyriausybės darbus ir klausė, ką prasmingo ji dar ketina nuveikti per likusį trumpą šios kadencijos laiką. I.Šimonytė įvardijo, kad įgyvendins švietimo susitarimą, užbaigs Vokietijos brigados atėjimo klausimus, elektros tinklų sinchronizaciją.
Savo ruožtu socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas teiravosi, ar, prieš eidama į premjeres, ji gavo pasiūlymą užimti eurokomisarės postą.
„Nežinau, kas man galėtų pateikti pasiūlymą, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus komisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė. Tai tikrai būtų dideliai neetiška man pačiai pasisiūlyti. Jūs turbūt žinote, kad Europos Sąjungoje yra buvę sau pasisiūliusių premjerų, ir jiems labai blogai baigėsi Europos Parlamente“, – nurodė I.Šimonytė.
Laikinosios premjerės I.Šimonytės kandidatūrai bus pritarta, jeigu konservatorę parems daugiau kaip pusė Seimo narių.
Primename, kad I.Šimonytė penktadienį grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Prezidentas pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas. I.Šimonytės Ministrų kabinetas grąžino G.Nausėdai savo įgaliojimus tarp politikų tvyrant įtampai dėl galimų pokyčių Vyriausybėje.
Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
