Pirmiausiai laikinai premjerės pareigas einanti I.Šimonytė susitiko su Mišrios Seimo narių grupės frakcija, apsilankė pas valstiečius, o paskui atvyko pas socialdemokratus, kur jos laukė klausimai ir dėl galimai vėluojančios eurokomisaro kandidatūros, ir dėl netikėtai planuojamos pateikti Civilinės sąjungos projekto.
Pastabos dėl eurokomisaro
Vakare paaiškės, ar Seimo nariai ir toliau pasitiki laikinai premjerės pareigas einančia I.Šimonyte. Tad iki to laiko I.Šimonytė susitinka su opozicinėmis frakcijomis ir atsakinėja į visus jiems rūpimus klausimus.
Atvykus pas socialdemokratus, parlamentaras Julius Sabatauskas I.Šimonytės teiravosi dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus. Socialdemokratas pastebėjo, kad lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuva jau atsilieka su teikimu.
J.Sabatauskas paminėjo, kad Estijos premjerės kandidatūra buvo minima dar tada, kai nebuvo įvykę Europos Parlamento (EP) rinkimai.
„Ar Vyriausybė turi kandidatūrą? Ir kiek tas vėlavimas – aš manyčiau, kad tai vėlavimas, jūs gal turite kitą nuomonę – gali būti susijęs su tuo, kad geriausia kandidatė į Komisiją galėjo būti siūloma dabartinė premjerė – tai yra jūs?“, – teiravosi J.Sabatauskas.
Laikinai pareigas einanti premjerė I.Šimonytė iš tiesų nesutiko, kad Lietuva vėluoja su savo kandidatu.
„Užtenka pažiūrėti į istorinę Lietuvos atmintį, kokiais laikotarpiais buvo priimami Vyriausybės ir Seimo sprendimai dėl kandidato. Ir tiesą sakant, sakyčiau, nė iš tolo apie kokį nors vėlavimą kalbėti negalime, juo labiau, kad dabar, mano žiniomis, yra aštuonios devynios šalys yra savo kandidatus paskelbusios.
Kitas dalykas, tokios kandidato nominavimo procedūros, kokią turi Lietuva, mano žiniomis, Europos Sąjungoje neturi jokia kita valstybė. Labai dažnai tai yra ministro pirmininko prerogatyva, arba Vyriausybės, pasiūlyti kandidatą.
Kadangi Lietuvoje yra trijų institucijų bendras sprendimas, tai natūralu, kad tam reikės ir daugiau laiko. Nes jeigu tai būtų tik Vyriausybės apsisprendimas, tai, matyt, tas apsisprendimas būtų greitesnis“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Be to, I.Šimonytė pabrėžė, kad „lyginimas su Estijos premjere yra ne į temą“, nes Estijos premjerė yra liberalų kvotoje – tai yra kito lygmens sutarimas nei sutarimas dėl kitų komisarų.
Tačiau J.Sabatauskas neatlyžo – socialdemokratas pastebėjo, kad jau poryt Europos Parlamentas balsuos dėl Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kandidatūros, tad, Seimo nario manymu, ji gali sulaukti klausimų iš europarlamentarų, kaip ši mato Komisijos sudėtį.
„Ji gali visaip matyti komisijos sudėtį koncepciniu lygmeniu, bet vis dėlto, kandidatus nominuoja valstybės narės, ir po to, kai pirmininkė bus patvirtinta – o tikiuosi, kad ji bus ketvirtadienį patvirtinta, nes kitaip tai būtų prasta baigtis Europos Sąjungai – ir tada ji kreipsis į valstybes nares, prašydama nominuoti kandidatus. Tokia yra formali procedūra“, – nurodė ji.
Netikėtai teiks Civilę sąjungą?
Tuo metu socialdemokratas Tomas Bičiūnas teiravosi apie Seimo rūmuose sklandančius gandus, kad yra skaičiuojami balsai, ir jau šį ketvirtadienį bus mėginama priimti Civilinės sąjungos projektą.
„Ar galėtumėte šiuos gandus paneigti arba patvirtinti“, – prašė T.Bičiūnas.
I.Šimonytė pabrėžė, kad tai yra Seimo valia spręsti, kokiame posėdyje ir ką svarstyti.
„Kiek žinau, šio projekto svarstymui yra reikalingas Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis. Bet jūs tarsi nuogąstaujate dėl to, kad tas klausimas būtų svarstomas, ir man tai labai keista, turint omeny, kad socialdemokratų partijos programoje šitas klausimas yra numatytas. Tai jūs gal turėtumėte džiaugtis, jeigu tokių planų iš tiesų būtų.
Jūs puikiai žinote, kad balsai šio įstatymo ir pateikimui, ir svarstymui, ir priėmimui yra skaičiuojami visą šią kadenciją. Tai – nieko nuostabaus“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė suskubo patikslinti, kad socialdemokratai ne tiek nuogąstauja dėl to, kad tas projektas bus teikiamas, bet dėl to, kad jis būtų pateiktas paskutinę šios sesijos dieną.
„Gali nebūti daug Seimo narių, mes, socialdemokratai, atvirkščiai – esame labai sunerimę“, – tikino R.Budbergytė.
„Tai gal reikia vaikščioti į posėdį“, – juokdamasi pastebėjo laikinai pareigas einanti premjerė.
„Bet kai kurie jau tikrai yra suplanavę atostogas“, – nurodė R.Budbergytė, į ką I.Šimonytė sušuko „Oho!“.
„Nu, žinote, juk nebuvo taip iš anksto prognozuota, kad liepos 18 dieną bus toks svarbus įstatymo projektas planuojamas įtraukti į darbotvarkę“, – kolegas teisino socialdemokratė.
Siūlė atsistatydinti
Ne taip smagiai laiką I. Šimonytė praleido pas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Pavyzdžiui, valstietis Dainius Gaižauskas rekomendavo I.Šimonytei iš viso atsistatydinti iš ministrės pirmininkės pareigų.
„Jūsų Vyriausybė yra blogiausias reiškinys, kuris galėjo nutikti Lietuvai. (...) Užsienio reikalų ministras arba tai, ką jis darė, galima apibūdinti vienu žodžiu – kvailystė“, – LVŽS frakcijos susitikime su premjere kalbėjo D.Gaižauskas.
„Krašto apsaugos ministerija – po 3,5 metų pati neapsikentėte, ministrą atleidote ir turime naują ministrą, kuris siūlo gerų idėjų, bet jų neįgyvendina. Sveikatos apsaugos ministras, panašu, po šiai dienai klaidžioja po ligoninių koridorius ir neranda išėjimo. Nekalbu apie tai, kad jis dar nesusivokė už kokią sritį yra atsakingas“, – pridūrė jis, taip pat kritikuodamas ir vidaus reikalų bei finansų ministrių darbus.
D.Gaižauskas priminė ir iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų pasitraukusios Monikos Navickienės skandalą.
„Baisiausia, kas nutiko jums asmeniškai – socialinių reikalų ministrė. Paaiškėjo, kad ne tik privačiais lėktuvais skraidžiojo su sukčiais ilsėtis į Dubajų, bet ir dėl savo ryšių paliko tam tikrą siūlo galą, kur specialioms mūsų tarnyboms pradėjus jį traukti ir vynioti atsiskleidžia tokie vaizdai, kad žmonėms pasitikėjimas jūsų Vyriausybe kelia siaubą. Jums išgirdus Navickienės pavardę belieka susiimti už galvos ir garsiai vaitoti“, – kalbėjo parlamentaras.
D.Gaižausko nuomone, už visas šias klaidas premjerė turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.
„Mano galva, jūs turėtumėte atsistatydinti. Ta Vyriausybė, kuri veikė ir ką ji padarė – politiškai nusikalstamai veikė. Ta bendrininkavimo forma jūs tapote šios Vyriausybės vadeiva, tad jūs ir turėtumėte prisiimti maksimalią atsakomybę“, – siūlė jis.
Savo ruožtu pati I. Šimonytė pareiškė, kad politiko pasisakymų ji neketina vertinti.
„Jūsų pasisakymų aš nevertinsiu. Jeigu Seimas nuspręs, kad neturi pasitikėjimo manimi, tai tas klausimas išsispręs automatiškai. Jeigu velčiausi į jūsų pasisakymų neigimą, tai manau, kad mes čia gaištume labai daug laiko ir apsidalintume pareiškimais, kur paskui abu Etikos ir procedūrų komisijoje ilgai būtume. Palikime jūsų nuomonę, mano nuomonė yra visiškai priešinga“, – į priekaištus atsakė premjerė.
Pas demokratus atmosfera buvo draugiškiausia
Savo vojažą per visas opozicines Seimo frakcijas laikinoji premjerė I.Šimonytė užbaigė pas ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Jau netrukus paaiškės, ar I.Šimonytė vis dar turi parlamento pasitikėjimą ir galės tęsti darbus iki kadencijos pabaigos.
Prieš atkeliaudama pas demokratus, laikinoji premjerė jau atsakė į dešimtis Mišrios parlamentarų grupės, socialdemokratų, valstiečių bei Regionų frakcijos atstovų klausimų. Valdančiųjų frakcijų atstovai nusprendė I.Šimonytės laiko negaišinti ir rūpimus klausimus jai užduoti Seimo salėje.
Ką paklausti turėjo ir demokratai. Tiesa, S.Skvernelis dar prieš užduodamas klausimus patikino, kad demokratai neužsiiminės „popsu“ ir įžeidinėjimais – pokalbis esą bus konstruktyvus. Taip ekspremjeras reagavo į I.Šimonytės susitikimą su valstiečiais, kuriame ją išplūdo Dainius Gaižauskas.
Ir iš tiesų jokių pasišpilkavimų ar aštresnių klausimų laikinoji premjerė nesulaukė – demokratus domino situacija dėl švietimo, žaliojo kurso, ekonomikos. I.Šimonytė su S.Skverneliu šnekučiavosi tarsi seni bičiuliai.
Galiausiai ji sulaukė klausimo, kada galima tikėtis, kad bus patvirtintas jos Ministrų kabinetas, atsižvelgiant į konfliktus su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Aš tikiuosi, kad greitai. Pati procedūra yra tokia, kokia yra, nes vis tiek Seimo rinkimai yra po trijų mėnesių. Puikiai tuos apribojimus suprantame. Kai tvirtino Saulių (Skvernelį, – aut.past.), tai jam dar bent pusantrų metų buvo likę, o man jau čia toks iki rinkimų visiškai ribotas laikas.
Vis tiek kažkaip tuos sprendimus turėsime priimti. Pirmiausia Seimas turi mane perįgalioti, jeigu perįgalios, o jau tada, aišku, ir visa kita. Tikiuosi, kad ir dėl to visa kita taip pat sutarsime“, – vylėsi I.Šimonytė.
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus naujai prisiekusiam perrinktajam prezidentui G.Nausėdai, į parlamento rūmus antradienį ryte atvykęs šalies vadovas Seimui dar kartą pateikė I.Šimonytės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą.
I.Šimonytės kandidatūros pateikimas Seime sukėlė nedidelį sąmyšį – parlamentarai liko nustebę, kad šalies vadovas nenurodė jei jokių motyvų, nei argumentų, teikdamas I.Šimonytės pavardę, tik lakoniškai per keliolika sekundžių atliko formalumus.
„Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti I.Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Ačiū“, – nedaugžodžiavo prezidentas, iškart po pasisakymo palikdamas Seimo salę.
2019 metais, kai tą pačią procedūrą G.Nausėda atliko su ekspremjeru S.Skverneliu, šalies vadovas buvo iškalbingesnis – jis ne tik pateikė S.Skvernelio kandidatūrą, bet kartu ir pabrėžė, kad teikia ją, nes šis turi Seimo daugumos pasitikėjimą, vylėsi, jog parlamentarai palaikys tuometį premjerą.
Toks šalies vadovo žingsnis gali būti atsakas I.Šimonytei į jos sprendimą penktadienį, prezidento inauguracijos dieną, nesakyti kalbos iškilmingame Seimo posėdyje.
Primename, kad I.Šimonytė penktadienį grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Prezidentas pavedė ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
Tikrinsis pasitikėjimą
Penktadienį Vyriausybei grąžinus įgaliojimus naujai prisiekusiam perrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai, antradienį šalies vadovas pateikė Seimui I.Šimonytės kandidatūrą į ministrės pirmininkės postą.
Antradienį Seimas turės apsispręsti dėl I.Šimonytės kandidatūros – politikė pasitikrins pasitikėjimą vakarinio posėdžio metu. Jos kandidatūrai bus pritarta, jeigu konservatorę parems daugiau kaip pusė Seimo narių.
Penktadienį premjerė I.Šimonytė grąžino šalies vadovui Vyriausybės įgaliojimus. Savo ruožtu prezidentas pavedė Ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas.
I.Šimonytės Ministrų kabinetas grąžino G.Nausėdai savo įgaliojimus tarp politikų tvyrant įtampai dėl galimų pokyčių Vyriausybėje.
Kiek anksčiau šalies vadovas teigė manantis, jog verta kritiškai peržiūrėti Ministrų kabineto sudėtį, ir užsiminė, kad turi konkrečias pavardes, kurias, jo požiūriu, būtų galima pakeisti po to, kai Vyriausybė grąžins įgaliojimus. Taip pat nesutarimų kyla dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą.
Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.
