„Jei pasinagrinėtume, kaip čia taip nutiko, kad Lenkija ar kai kurios kitos šalys skiria daugiau (krašto apsaugai – ELTA), tai jos ir skolinasi. Čia nieko baisaus. Tai yra normalus finansų valdymas“, – „Delfi“ iniciatyvos SAUGU forume kalbėjo A. Armonaitė.
Anot jos, pasiskolintas lėšas būtų galima panaudoti visuotinio šaukimo finansavimui, įvairioms technologijoms ar oro gynybai stiprinti.
„Aš vis kartoju: oro gynyba, nes man atrodo tai logiškiausias dabartinis higieninis prioritetas kartu su vokiečių brigada“, – laidoje kalbėjo A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, svarstant apie galimybes skolintis svarbiausia turėti aiškų planą, kur pinigai bus investuojami.
„Kai labai aiškiai žinome, ką norime nuveikti, tada yra daug aiškiau ir susitarti dėl šaltinių“, – sakė A. Armonaitė.
ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Birželio pabaigoje Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
