Nors šis klausimas iš pavasario darbų sąrašo kai kurių parlamentarų iniciatyva ir buvo išbrauktas, Laisvės partijos atstovai pripažįsta – tikimybė jį ant stalo sugrąžinti dar šią savaitę egzistuoja.
Tiesa, temperatūra Seime šiuo metu užkelta ir dėl kito klausimo – antradienį parlamentarai savo balsavimu parodys, ar vis dar pasitiki premjere Ingrida Šimonyte, ir nori, kad darbus Vyriausybėje ji tęstų iki pat kadencijos pabaigos.
Siekį sukurti partnerystės institutą savo rinkimų programoje didelėmis raidėmis įsirašę „laisviečiai“ pastaruoju metu sulaukė dėmesio dėl to, kad šį klausimą neva sieja su eurokomisaro kėde, kuri projektuojama užsienio reikalų ministrui ir konservatorių partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui, ir tokiu būdu siekia išmainyti trūkstamus balsus.
Būtent konservatorių partijoje yra gana nemažai parlamentarų, kurie nepritaria partnerystės įteisinimui. Nors partijos programoje šio klausimo nėra, koalicijos partneriams tai – vienas esminių punktų.
Politikos užkulisiuose diskutuojama, esą kovodama už vieną svarbiausių žmogaus teisių klausimų Laisvės partija netgi gali priešintis I.Šimonytės paskyrimui, taip siekdama susirinkti reikiamus balsus Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
T.V.Raskevičius: balsų ieškoma visada
Praėjusį kartą „laisviečiai“ sulaukė kritikos dėl vieno savo manevro, kai partnerystės klausimą posėdžio išvakarėse paprašė išimti iš Seimo darbotvarkės, o ryte jis netikėtai ir vėl į ją buvo sugrąžintas.
Laisvės partijos narys, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius dabar tikino, kad siurprizų su Civilinės sąjungos įstatymu tikrai nebus – jeigu bus nuspręsta jį įtraukti į darbotvarkę, tai bus paskelbta aiškiai ir viešai.
„O jeigu nebus, tai reiškia nebus“, – nedaugžodžiavo politikas.
Paklaustas, ar, jo žiniomis, jau pavyko rasti trūkstamus balsus, kurių yra tiek pas konservatorius, tiek pas liberalus, T.V.Raskevičius aiškino, kad tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo, vadovaujantis koalicine sutartimi.
„Man atrodo, kad tų balsų buvo ieškoma visada – vienais etapais sėkmingiau, kitais – mažiau sėkmingai, bet procesas nuolat vyko.
Labiausiai Civilinės sąjungos priėmimui kenkia partijos, kurios yra įsirašiusios šį įstatymą į savo programas, bet jų frakcijos nariai už tai nebalsuoja“, – sakė parlamentaras.
Tačiau, pasak T.V.Raskevičiaus, net jei šios sesijos metu įstatymo priimti ir nepavyktų, vilties dar bus rudenį.
„Pasakysiu taip: kol laikrodis neišmušė dvyliktos ir princesė su karieta neatvirto į pelenę su moliūgu, tol viskas yra įmanoma“, – tvirtino „laisvietis“.
V.Mitalas pirštu bedė ir į Seimo pirmininkę
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas savo ruožtu pripažino, kad galimybė dar šią savaitę Civilinės sąjungos įstatymo klausimą atnešti į Seimą išties svarstoma.
„Mes vertiname galimybę tiek dabar, tiek ir rudenį tą klausimą svarstyti, ir kada ta galimybė bus, kai sprendimui balsų bus pakankamai, tada tas klausimas ir atsiras Seimo darbotvarkėje.
Tikrai nesistengsime eiti į salę neturint aiškios paramos šio įstatymo projekto priėmimui, nes teliko vienas balsavimas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Mitalas.
Tačiau, politiko teigimu, bus svarbu atlikti ir dar vieną svarbią procedūrą.
„Dar reikės patvirtinti, jog apskritai šį klausimą svarstome pavasario sesijoje, nes jis kolegų A.Širinskienės ir kai kurių kitų buvo išbrauktas iš pavasario sesijos darbų programos, tai dar šitą reikės įveikti.
Nieko kažko konkretaus pasakyti negaliu – galimybes mes vertiname prieš kiekvieną posėdį, ir žiūrime, kokios yra Seimo narių nuotaikos. Kada bus geriausias laikas, tada prašysime, kad Seimas rastų tam vietą darbotvarkėje“, – komentavo V.Mitalas.
Pastaruoju metu partnerystės klausimas koalicijos partnerių gretose kiek suaštrėjo – „laisviečiai“ neslėpė, kad nuo konservatorių paramos šiam įstatymui galėtų priklausyti ir jų parama G.Landsbergiui, jei galiausiai paaiškėtų, kad jis yra Lietuvos kandidatas į eurokomisaro postą.
Mat tiek konservatorių, tiek liberalų gretose yra politikų, kurie nuosekliai nepalaiko Civilinės sąjungos ir jai priešinasi.
„Per visas šias diskusijas šnekėjome daug tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicinėmis partijomis, ir, deja, tenka konstatuoti, kad kaip tik valdančiosios koalicijos ribose ir yra tie trūkstami balsai, kurių pakaktų įstatymo priėmimui ir klausimo uždarymui.
Liberalų sąjūdžiui turėtų būti interesas dėl to, kad jie patys turi savo programoje įsirašę šio įstatymo siekį, TS-LKD nariams turėtų būti interesas gerbti koalicinius įsipareigojimus ir koalicijos sutartį, kurioje buvo įrašyta „dėti maksimalias pastangas šio įstatymo priėmimui“, ir, natūralu, klausimo uždarymui, kad žmonės, kurie savo politinį kapitalą kraunasi vien iš prieštaravimo šitam klausimui, nebeturėtų temos, kaip savo populiarumą krautis prieštaraujant Civilinei sąjungai“, – dėstė Laisvės frakcijos seniūnas.
V.Mitalas pakartojo, kad kelis papildomus balsus koalicijos viduje tikrai būtų galima „iškrapštyti“.
„Tam reikia šiek tiek tvirtybės pasakyti viduje, politinių partijų kolegoms, kad užtenka išsisukinėti, trypčioti, rodyti labai didelį susirūpinimą gera morale, nes dėl šio įstatymo priėmimo nebus nei gera moralė suprastėjusi, nei tradicijos paniekintos – kaip tik Lietuva sustiprės, nes visiems bus užtikrintos lygios teisės“, – pažymėjo „laisvietis“.
Visgi, Liberalų sąjūdžio vadovė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi, kad Laisvės partijos siekis susieti partnerystės ir eurokomisaro klausimus kenkia pačiam Civilinės sąjungos įstatymui. Tam atsaką turi ir pats V.Mitalas.
„Man atrodo, kad labiausiai kenkia Seimo pirmininkės neryžtingumas susitvarkyti su savo frakcija, ir tokiu būdu tarytum atsakomybę permesti vien tik mums. Kadangi vien tik jos partijoje trūkstamus balsus pavertus į pliusiukus mes turėtume teigiamą rezultatą, to ryžtingumo aš ir palinkėčiau“, – komentavo politikas.
E.Gentvilas: kaip balsavo, taip balsuos
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė nė nenutuokiantis, ar Civilinės sąjungos įstatymo projektas šią savaitę galėtų grįžti į Seimą.
„Nieko negirdėjau, išskyrus tai, ką „laisviečiai“ yra sakę, kad jie sies eurokomisaro klausimą su Civiline sąjunga. Tai tiek visi mes girdėjome, bet be to nieko naujo negirdėjau.
Kita vertus, nėra klausimo ir dėl eurokomisaro – viskas priklausys nuo balsavimo Europos Parlamente, ar Ursula von der Leyen bus patvirtinta. Jei nebus, tai viskas nusikelia kažkur kitur. Tai nieko naujo nežinau“, – sakė E.Gentvilas.
O paklaustas, ar nuomonės dėl partnerystės pasikeitė jo paties frakcijoje, kurioje yra bent keli šio klausimo nepalaikantys parlamentarai, jis tuo suabejojo.
„Kaip balsavo, taip balsuos. Laisvės partijos siūlomi mainai, kuriuos kai kas vadina šantažu, nėra mūsų projektas ir nėra mūsų veikimo būdas.
Manęs net ir klausė, o ko mes norėtume arba su kuo sutiktume, jeigu prašytų balsuoti už G.Landsbergį, tai aš ir pasakiau, kad jokių mainų nesiūlome, todėl Laisvės partijos siūlomi mainai nebūtų mums priimtini. Tai mūsų niekaip nepaveiktų“, – aiškino liberalas.
E.Gentvilas nesiėmė vertinti ir V.Mitalo žodžių, esą Seimo pirmininkei ir Liberalų sąjūdžio vedlei V.Čmilytei-Nielsen trūksta ryžto, kad ši įtikintų partijos kolegas.
„Absoliučiai su tuo nesutinku, ką sako V.Mitalas, ir toliau nekomentuosiu“, – nurodė jis.
A.Vyšniauskas: balsų nei padaugėjo, nei sumažėjo
Su savotišku Laisvės partijos „maištu“ pastaruoju metu susidūrę konservatoriai kol kas Civilinės sąjungos įstatymo klausimo savo frakcijoje atskirai neaptarinėjo.
Kaip teigė TS-LKD seniūnas Andrius Vyšniauskas, kol kas sunku pasakyti, ar įstatymo projektas grįš dar šioje sesijoje, bet ar palaikymo konservatorių gretose jam atsirado daugiau nei buvo iki šiol – abejoja.
„Mes nesiejame Civilinės sąjungos su eurokomisaro klausimu – mes Civilinę sąjungą siejame su Civilinės sąjungos klausimu. Tai yra svarbus žmogaus teisių klausimas, kurį reikia išspręsti ir jis bus išspręstas.
Aišku, frakcijoje turime ir skirtingų nuomonių, čia esame sutarę nesutarti. Jei tas klausimas būtų kada nors įtrauktas į darbotvarkę, tada sėstume su kolegomis – tiek su koalicijos partneriais, tiek frakcijoje, ir kalbėtume.
Kokį aš turiu pajautimą, kad mūsų frakcijos balsų tiek, kiek yra ir buvo geriausiuose balsavimuose, tiek jų ir yra – nei labai padaugėjo, nei labai pamažėjo, nes čia toks vertybinis klausimas, kur visi turi nuomonę. Bet manau ir tikiuosi, kad didesnė frakcijos dalis palaikys“, – portalui lrytas.lt sakė A.Vyšniauskas.
Paklaustas, ar nesibaimina, jog „laisviečiai“ gali imtis ir drastiškesnių priemonių, pavyzdžiui, dėl kai kurių konservatorių pasipriešinimo įstatymui nebalsuoti už I.Šimonytę, frakcijos seniūnas teigė tokio scenarijaus tikrai nesvarstantis.
„Visiškai neįsivaizduočiau to susiejant su premjerės konfirmacijos klausimu – kaip tik manyčiau, kad pavojingiausias dalykas būtų tokius dalykus sieti ir bandyti griauti Vyriausybę, įvesti nestabilumą.
Žinau, kad mūsų koalicijos partneriai tikrai yra protingi, atsakingi, ir tikrai niekada tokio dalyko nedarytų“, – tikino A.Vyšniauskas.
Savo ruožtu apie tokį planą paklaustas Laisvės frakcijos seniūnas V.Mitalas teigė, kad „šnabždesių gali būti įvairių“, tačiau nuo komentarų susilaikė.
