Dėl R. Doveikos žodžių – aštrus A. Valinsko ir A. Rusteikos ginčas: išvadino šlykščiu melagiu

2024 m. liepos 14 d. 15:23
Vilniaus arkivyskupijos kunigo Ričardo Doveikos žodžiai, esą net 80 proc. Lietuvos gyventojų bijo reikšti savo nuomonę, praėjusią savaitę sukėlė emocijų bangą socialiniuose tinkluose – vieni gyventojai piktinosi, kad kunigas niekaip šios statistikos nepagrindžia ir skleidžia melą, o kiti džiaugėsi, kad R.Doveika viešai pasakė tiesą.
Daugiau nuotraukų (6)
Aštrų konfliktą šie R.Doveikos žodžiai įskėlė ir tarp visuomenininko Arūno Valinsko ir Šeimų sąjūdžio atstovo Algimanto Rusteikos, susiginčijusių „Žinių radijo“ laidoje.
Pavojingas naratyvas?
Per šv. Mišių pamokslą Paberžės muzikos festivalyje kunigas R.Doveika pareiškė, kad 80 proc. lietuvių bijo reikšti savo nuomonę. Pagrįsti šių teiginių šaltiniais kunigui nepavyko.
Šiuos kunigo teiginius citavo „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ palaikytojai, jais dalinosi Žilvinas Tratas, Mindaugo Puidoko bendražygis į politiką, įvairios grupės, kuriose skelbiama, kad Lietuva nėra demokratinė valstybė.
Nors 2019 metais atliktas diskusijų klubo „Būtent!“ tyrimas rodo, kad vos apie 3 proc. šalies gyventojų iš tiesų bijo reikšti nuomonę, dalis ekspertų tikina, kad naujo tyrimo reikėtų, mat per šiuos penkerius metus vyko didžiuliai lūžiai, ir pandemija, ir karas Ukrainoje, kaip niekada daug ir vertybinių diskusijų, kurios neretai pasibaigia rėkimu vienas per kitą.
Laidos metu visuomenininkas A.Valinskas šį R.Doveikos pareiškimą įvertino žodžiais iš Biblijos.
„Kalbėdamas apie kunigą, ko gero, reikėtų sakyti poną Doveiką, nes jis kalbėjo kaip pilietis, tai aš kaip pilietis piliečiui galiu pasakyti, Viešpatie, atleisk jam, nes jis nežino, ką šneka“, – sakė A.Valinskas.
Anot jo, šiuo atveju pirmiausiai reikėtų atskirti du dalykus: valstybinį poveikį, kai asmuo už savo žodžius, savo nuomonę gali būti persekiojamas, prarasti darbą.
Ir kai asmens už jo reiškiamą nuomonę tiesiog nesuprastų jo artimieji, draugai, kolegos, nes jie tiesiog turi kitokią nuomonę.
„Kunigas pasakė tokį dalyką, kur neatribojami tokie variantai, ir kai viskas suplakama į vieną kokteilį, tai yra šiek tiek tiesos ir tam tikrų dalykų, kurie yra gerokai sutirštinti. Ir dėl to atrodo, kad aštuoni žmonės iš dešimties Lietuvoje dėl savo nuomonės persekiojami.
Taip atsiranda naratyvas, kurį labai gerai kunigo lūpomis kartoja ta pati Maskva ir tas pats Kremlius – kad čia žmonės užguiti, neturi savo nuomonės, negali jos pareikšti, net jeigu ją turi.
Ir tada atsiranda toks dalykas, apie kurį neretai kalba penktoji kolona – kad žmonės yra tiek užguiti, negali pareikšti tikrosios savo nuomonės, ir štai kodėl ta dabartinė Lietuvos valdžia yra neligitimi. Ir kad tai nėra tikroji, reali valdžia, o, kaip ją vadina kai kurie kolegos, tai yra „laikinai Lietuvą administruojanti šaika“.
Šioje vietoje nuo kunigo kalbos iki tokių pasisakymų yra vienas žingsnis ir praktiškai ribos nėra.
Puikiai žinau, suprantu ir pažįstu patį kunigą, asmeniškai esame bendravę – manau, kad jo liežuvis tapo jo priešu, ir jis pasakė galbūt ne visai tai, ką norėtų pasakyti. Ir labai tikiu, kad jis pasakė ne tai, ką jis jaučia ir galvoja apie Lietuvą ir apie mūsų šalies gyventojus“, – kalbėjo A.Valinskas.
Mato nuomonės blokavimą
Savo ruožtu Šeimų sąjūdžio atstovas A.Rusteikos laidos metu kalbėjo, kad jis pats drąsiai reiškia savo nuomonę, bet ji esą nepatenka į didžiųjų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių informacinį lauką.
„Todėl, kad tokios nuomonės tiesiog nėra reiškiamos viešai. Jos yra blokuojamos, nepraleidžiamos, randama tūkstantis ir viena priežastis kodėl jų neturėtų būti. Tai yra atsisakymo kultūra, paremta psichologiniu momentu.
Žmogus iš prigimties yra konformistas. Tarkim, buvo koncertas, jis jums nepatiko. Visi atsistojo ir ploja – ar jūs sėdėsite? Iš tūkstančio, visi 999 atsistos – jie prisitaiko prie daugumos.
Dabar informaciniame lauke sukurta tokia pasaka „netikra tikrovė“, kada mažumos nuomonė pateikiama kaip daugumos nuomonė, o daugumos piliečių nuomonė yra ignoruojama arba iš jos šaipomasi.
Ir tada žmogus prisitaiko, pasijaučia vienišas ir bijo tą nuomonę reikšti ne todėl, kad ją kažkas draudžia ar už ją baudžia, bet įsijungia vidinis cenzorius, ir jis bijo būti ne taip suprastas bendradarbių, kaimynų. Tai yra pats baisiausias dalykas, kada žmogus grotas užsideda pats sau“, – dėstė A.Rusteika.
O kad nuomonės yra blokuojamos, anot jo, gerai įrodo A.Valinsko pareiškimas.
„Pats pašnekovas pareiškė būtent tokį požiūrį, kada kunigas, su kurio nuomone jis nesutinka, iš karto apmėtomas etiketėmis, paniekinamais epitetais: „Jis čia prorusiškas, jis vatnikas“. Nei jis prorusiškas, nei jis vatnikas, jis normalus žmogus, kuris pasakė savo nuomonę, ir nebijojo ją pasakyti. O dabar pašnekovas bando įteigti, kad jo nuomonė yra bloga“, – kalbėjo A.Rusteika.
Citavo Volterą
Tokie A.Rusteikos žodžiai papiktino A.Valinską.
„Jūsų kitas pašnekovas šiaip jau kaltina mane žodžiais, kurių iš manęs negirdėjo. Jis pasakoja pasakas, kad aš išvadinau kunigą vatniku.
Mes galime atsukti laidos įrašą. Ponas A.Rusteika yra melagis, jis įžūliai meluoja, kad aš tai pasakiau. Aš to net neminėjau. Jis pasako savo nuomonę, kad aš išvadau kunigą vatniku, kad nekenčiu jo nuomonės ir taip toliau.
Būtent tas jų judėjimas ir visa kita labai aiškiai dabar atsiskleidžia šioje laidoje. Aš labai konstruktyviai ir labai teigiamai atsiliepiau apie poną Doveiką, kad nepritariu jo nuomonei“, – pastebėjo visuomenininkas.
A.Valinskas pacitavo Voltero žodžius: „Aš nesutinku su jūsų nuomone, bet padarysiu viską, kad galėtumėte ją išsakyti“.
„Ir aš pritariu teisei tą dalyką daryti, bet kai dabar įsijungia ponas A.Rusteika ir pradeda aiškinti, kad aš kunigą išvadinau vatniku – jis yra šlykštus melagis. Ir tai aš sakau tiesiai šviesiai. Ar buvo iš manęs žodis vatnikas? Nebuvo“, – pabrėžė visuomenininkas.
Tuo metu A.Rusteika atkirto, kad tokiais pareiškimais A.Valinskas dar kartą „parodo savo lygį“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.