Teismas penktadienį priimta nutartimi nusprendė, kad A. Misiūnui anksčiau taikyta intensyvi priežiūra (apykojės nešiojimas) yra keičiama kita kardomąja priemone – namų areštu. Šis priemonė numatyta taikyti šešis mėnesius.
Teismas, paskyręs kardomąją priemonę A. Misiūnui, nustatė, kad jis įpareigojamas kiekvieną dieną nuo 22 val. iki kitos dienos 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. Kartu teismas uždraudė kaltinamajam dalyvauti mitinguose, akcijose, kitokio pobūdžio masinio susibūrimo renginiuose, išskyrus sporto varžybas.
A. Misiūnas teismo įspėtas, kad už nustatytų namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
A. Misiūnui iki šiol beveik pusmetį buvo taikyta intensyvi priežiūra – jis nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto privalėjo būti gyvenamojoje vietoje, jam reikėjo nešioti apykoję.
Kaltinamasis riaušių prie Seimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo ketvirtadienį prašė sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę, tai yra leisti nuimti apykoję. A. Misiūnas tvirtino, kad minėtas prietaisas jam trukdo sportuojant.
„Apykojė trukdo treniruotėse. Tinsta koja, prietaisas trina koją“, – teisme dėstė kaltinamasis.
A. Misiūnas taip pat nurodė, kad rugsėjį suplanuota jo kova su kovotoju iš užsienio. Kaltinamasis teigė, jog su apykoje kovoti negalėtų.
„Turiu kontraktą dėl kovos rugsėjo mėnesį. (...) Kovos yra ne tik sportas, bet ir mano pragyvenimo šaltinis“, – dėstė kovotojas.
Riaušių prie Seimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys Jeugenijuš Jaglinski atkreipė dėmesį į tai, kad policija yra ne kartą fiksavusi, kad A. Misiūnas pažeidė intensyvios priežiūros režimą, esą nustatytu laiku nebuvo gyvenamojoje vietoje.
Pats A. Misiūnas sakė, kad elektroninis prietaisas, fiksuojantis, ar laikomasi nustatyto režimo, tiesiog tinkamai neveikia. Jis pats tvirtino kardomosios priemonės sąlygų nepažeidęs.
„Man sakė pareigūnai, kad prietaisas ne pirmos jaunystės, kad „grybą pjauna“, – dėstė A. Misiūnas.
Prokurorai teismo prašė pratęsti kaltinamajam taikomą intensyvią priežiūrą dar pusei metų, tačiau, kaip jau minėta, teismas sušvelnino A. Misiūnui taikomus apribojimus.
Kaltinimai pareikšti 87 asmenims
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Buvusiai mokytojai Astrai Genovaitė Astrauskaitei pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, kovinio sporto atstovas A. Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
