„Pagal siūlomą projektą, centro tarybos nariai, kurių bus 11 ar 12, turi būti išlaikomi centro lėšomis, o 2024 m. mūsų biudžete tam lėšų nėra numatyta. (…) Blogiausiu atveju, kokius 6 centro darbuotojus reikės atleisti iš darbo tam, kad gautume vidinių lėšų centro tarybos narių darbo apmokėjimui. Gali būti toks variantas, jei Vyriausybė neskirs tam reikalui papildomų lėšų“, – Eltai NSGK sprendimą komentavo A. Bubnys, komiteto posėdyje siūlęs LGGRTC įstatymo pakeitimus priimti nuo 2025-ųjų sausio.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu siūlomas projektas pažeidžia bent kelis – viešojo administravimo ir biudžetinių įstaigų apmokėjimo įstatymus, mat siekiama centro tarybai suteikti bene tokias pat teises, kokios yra priskiriamos tik įstaigos vadovui.
„Kuriamas kažkoks specialus, ypatingas įstatymas mūsų centrui. Kodėl taip daroma, kodėl neatsižvelgiama į Vyriausybės išvadas – nežinau. Man toks forsavimas kelia klausimų, į kuriuos nežinau atsakymų“, – sakė A. Bubnys.
P. Kuzmickienė sveikina NSGK sprendimą
Šią savaitę NSGK nutarė teikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad nuo šių metų spalio LGGRTC turi atsirasti 11 atstovų iš įvairių institucijų valdomojo pobūdžio taryba. Tame pačiame projekte taip pat siūloma praplėsti centro vykdomų mokslinių tyrimų laikotarpį ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos apraiškas tirti 1918–1993 metais.
Tokiam projektui pritarė 6 NSGK nariai, 1 balsavo prieš, dar 1 susilaikė.
Dalį siūlymų dėl pokyčių LGGRTC veikloje teikusi ir komiteto svarstymuose dalyvavusi konservatorė Paulė Kuzmickienė sveikina NSGK priimtą sprendimą ir pažymi, kad siūlomi pakeitimai leistų aiškiau suformuluoti centro funkcijas, kurios leistų LGGRTC stiprinti mokslinę ir vadybinę veiklą.
„Sprendimas, sakyčiau, yra neblogas. Esminiai dalykai, kurie kalba apie centro valdyseną, atrodo išspręsti, suredaguoti“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pasiruošti įstatymo projekte siūlomiems pokyčiams iki spalio 1 d. išties įmanoma.
„Trys mėnesiai yra padorus laiko tarpas įgyvendinti reikalingiems projektams, reglamentams ir tvarkoms. Manau, kad tai geras sprendimas, nes pirminis lėšų poreikis nėra didelis“, – sakė Seimo narė, pažymėdama, kad naujai formuojamos tarybos nariams už darbą galėtų būti mokama pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
„Natūralu, kad centras nebuvo susiplanavęs tokių lėšų (...) ir aišku, kad tarybos narių darbas turi būti apmokamas ne iš einamųjų centro lėšų – jos tam turi būti paskirtos. Tad kaip tai išspręsime, dar reikės pagalvoti“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.
Ji pabrėžė esanti įsitikinusi, kad 2025 metams, vertinant centro pertvarką, atitinkamai turi didėti ir įstaigos finansavimas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seimo NSGK pritarė, kad LGGRTC turėtų atsirasti valdomojo pobūdžio taryba. Sutarta į jos sudėtį įtraukti keturis universitetų – rektorių konferencijos – atstovus, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo.
Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.
Tąkart posėdyje taip pat pakeistas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų metų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
Seimas LGGRTC pertvarkai pritarė praėjusių metų gruodį. Pirminiame įstatymo projekte siūlyta įstaigą pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru bei įsteigti naują valdymo organą – tarybą. Visgi šiuo metu svarstomame įstatymo projekto variante pavadinimo keitimo idėjos atsisakyta.
