„Siūlėme kitus variantus, kurie nepelnytai atidėti, neapsvarstyti, nes mokestis galėjo būti sudarytas iš kitų šaltinių. Todėl, kad yra didelis finansinių institucijų ir bankų sektorius, kuris uždirba šitiek pelno. Ir mes laikinai, dar metams, pratęsėme bankų solidarumo mokestį. O kodėl neturėtų jis nuolatos prisidėti prie poreikių? Nes tai sektorius, kuris tikrai iš visų gyventojų susirenka, nes visi mokame“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Tamašunienė.
„Sektorius liko nepelnytai pamalonintas“, – pabrėžė parlamentarė.
Politikė nepritarė ir tam, kad į galutinį paketą buvo įtrauktas akcizas degalams, kuris padidins litro kainą apie 3 centus 2025 m., nes tai neigiamai paveiks produktų kainas.
„O štai degalų akcizai ir kita, kas atsilieps visų kitų produktų kainoms, to tikrai nereikėjo įtraukti į šį paketą“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
