„Mano mylimiausia mokytoja, mūsų visų Palangos legenda dabar vinilo plokštelių klausysis aukštai danguje...
Išprususi, neišpasakytai inteligentiška, visada pasitempusi ir subtiliai stilinga, kiek tai buvo įmanoma anais laikais.
Reikli, bet itin pagarbi vaikams.
Visada besišypsanti ir niekada negailinti šiltų apsikabinimų, bet, esant reikalui, padykėliams tarianti griežtesnį žodį. Tačiau tos pastabos būdavo sakomos kažkaip labai ramiai, tuo pačiu visada pagarbiu tonu bei maniera.
Ir mes ją už tai beprotiškai gerbdavome ir dar labiau beprotiškai mylėjome.
Tai Kostancija Strikienė, ji mūsų muzikos mokykloje ilgus metus vienus palangiškius vaikus mokė solfedžio, kitiems dėstė muzikos literatūrą.
O man pasisekė – ji buvo abiejų šių dalykų mano mokytoja.
Tai dabar šiuolaikinės Y ar Z kartos visko mačiusios, daug ką patyrusios ir niekuo jų nenustebinsi.“
