Tai – Konstitucijoje numatyta mandagumo procedūra, tačiau ji atveria kelią Vyriausybės sudėties pokyčiams.
Tiesa, nors premjerė atrodė ganėtinai atsipalaidavusi, pati procedūra, regis, nebuvo pati jaukiausia.
Sutartu laiku, lygiai 16 val. į Baltąją salę atvykusi I.Šimonytė daugiau nei pusantros minutės buvo priversta stovėti ir laukti prezidento.
Premjerė dairėsi į šalis, juokėsi, o susirinkusiems fotografams net parodė, kad tikrai atnešė grąžinamų Vyriausybės įgaliojimų dokumentą.
„Tikrai“, – atvertusi dokumentą juokėsi premjerė, toliau laukdama ateinančio prezidento.
Galiausiai pasirodė ir pats šalies vadovas, kuris paėmė I.Šimonytės įteiktą dokumentą, pasirašė dekretą ir pavedė laikinuosius įgaliojimus.
Nors prezidentas neretai verčia atvykusius politikus jo palaukti, šis jo delsimas gali būti susijęs ir su premjerės I.Šimonytės sprendimu neskaityti sveikinimo kalbos šalies vadovo inauguracijos ceremonijoje Seime.
Pati laikinai pareigas einanti premjerė po įgaliojimų grąžinimo savo pasirinkimą nesakyti kalbos aiškino tuo, kad ministro pirmininko vaidmuo ceremonijoje Seime buvo neaiškus.
„Todėl, kad čia yra iškilmė tokia, kuri yra iškilmingas Seimo posėdis. Ir, tiesą sakant, ministro pirmininko vaidmuo tokioje ceremonijoje yra nelabai aišku koks“, – kalbėjo ji.
Ministro pirmininko vaidmuo, anot jos, yra svarbus būtent grąžinant įgaliojimus Prezidentūroje.
„Kadangi kiekvieną kartą ceremonijos scenarijus yra dėliojamas iš naujo, tiesiog pasitarėme su Seimu, kad kalba šeimininkė, kaip ir priklauso, ir kalba prezidentas, kuris yra iškilmės kaltininkas. Ministras pirmininkas turi savo vaidmenį čia, grąžindamas įgaliojimus“, – pridūrė I.Šimonytė.
I.Šimonytė paaiškino, ir kodėl nedalyvaus vakarinėje šventės dalyje.
„Vakarinė dalis jau yra kiekvieno žmogaus asmeninio apsisprendimo dalykas, ir, kaip žinia, aš nesu didelė vakarinių dalių lankytoja. Tai čia turbūt nieko nėra labai nuostabaus“, – nurodė ji.
Paklausta, kaip įsivaizduoja antrąją prezidento G.Nausėdos kadenciją, I.Šimonytė teigė, kad „tai nėra vaizduotės dalykas“.
„Man atrodo, viskas bus taip, kaip pats prezidentas norės. Tiesiog linkiu būti visiems vienodai teisingam ir nieko daugiau nesitikėčiau“, – kalbėjo premjerė.
Paklausta, kaip jaučiasi, grąžinusi įgaliojimus ir pareigas eidama tik laikinai, I.Šimonytė nedaugžodžiavo: „Normaliai. Konstitucija mane taip įpareigoja“.
Keisis Vyriausybė?
Priėmęs Vyriausybės įgaliojimus, G.Nausėda turės galimybę tartis su premjere dėl ministrų keitimo.
O kad mato poreikį pakeisti dalį I.Šimonytės Vyriausybės ministrų, G.Nausėda minėjo dar prieš rinkimus. Prezidentas net viešai yra pasakęs, kad kels klausimą dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko kėdės.
Tiesa, prezidentas minėjo turintis ir daugiau konkrečių ministrų pavardžių, kuriuos norėtų pakeisti, tačiau jų neįvardijo.
Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus, prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Tai reiškia, kad premjerė netrukus turės pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Jeigu Seimas nepritartų ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalės atsistatydinti.
O jeigu būtų keičiami daugiau nei pusė kabineto narių, Seime turės būti surengtas ir dar vienas balsavimas dėl Vyriausybės programos.
Iškilminga ceremonija
Penktadienį iškilmingame Seimo posėdyje Kovo 11-osios salėje prisiekė antrajai kadencijai perrinktas šalies vadovas G.Nausėda.
Vidurdienį parlamente vykusios šventinės inauguracijos ceremonijos metu prezidento priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda.
Seimo posėdyje invokaciją sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, o sveikinimo žodį tarė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Po prezidento inauguracijos Seime vyko šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, vėliau – iškilmėms skirta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavų būrių rikiuotė Vilniaus arkikatedros bazilikos aikštėje.
O 15 val. Simono Daukanto aikštėje šalia Prezidentūros rūmų įvyko iškilminga prezidento vėliavos keitimo ceremonija. Perrinktąjį šalies vadovą pagerbė daugiau kaip 150 Lietuvos regionų, miestų ir miestelių vėliavų ir vėliavnešių.
Ceremoniją užbaigė muzikinė programa, kurioje dalyvavo multiinstrumentalistas, kompozitorius Saulius Petreikis, kanklininkė Aistė Bružaitė, penkiems šalies etnografiniams regionams atstovaujančios solistės, Lietuvos kariuomenės orkestras.
