Dekretą, kuriuo teikia Seimui siūlymą pasitraukti iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, pirmadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Šį įstatymo projektą parlamentui ketvirtadienį pateiks krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.
Anot siūlymo iniciatorių, nuo tada, kai Lietuva tapo konvencijos nare, iš esmės pasikeitė saugumo regione situacija ir dokumente numatyti įsipareigojimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Denonsavus šią tarptautinę sutartį nebeliks ribojimų įsigyti, kaupti, o prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis. Nurodoma, kad tai leistų padidinti Lietuvos teritorijos gynybos efektyvumą ir būtų papildoma atgrasymo priemonė potencialiam agresoriui. Be to, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vertinimu, taip pat būtų galima vykdyti karių mokymą naudoti šias karines teritorinės gynybos priemones vieniems ar veikiant kartu su sąjungininkais.
Taip pat pažymima, jog regione dauguma kaimyninių šalių nėra konvencijos narės – iš valstybių, besiribojančių su Rusija, šiuo metu konvencijos laikosi tik Lietuva ir Norvegija.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.
Kasetiniai ginklai – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu. Tačiau šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas, gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma itin pavojinga civiliams.
