Naujienų portalas lrytas.lt neseniai jau skelbė, kad Alytuje, įtariama, sūnus nužudė savo motiną, o vėliau nusižudė ir pats. Netrukus pranešta apie dar vieną nusikaltimą – Skuodo rajone, Ylakių kaime, girtas vyras medžiokliniu šautuvu nušovė moterį.
Kaip pasakojo seniūnijos darbuotojai, įvyko konfliktas tarp buvusių sugyventinių, kurie jau kurį laiką nebegyveno kartu. Taip pat pažymima, kad šaulys neseniai buvo gavęs smurto orderį. Šis oficialiai šalyje įsigaliojęs jau nuo praėjusių metų liepos.
Antradienį paskelbta apie dar vieną žmogžudystę – Tauragėje rasti moters ir vyro kūnai su šautinėmis žaizdomis. Pirminiais duomenimis, vyras nužudė savo žmoną ir nusižudė pats.
Į visus šiuos įvykius reaguodamos žmogaus teisių ir lyčių lygybės ekspertės ragina į smurto artimoje aplinkoje atvejus žiūrėti dar rimčiau ir griežčiau, kartu baksnodamos ir politikus, kurie vis dar nesiryžta ratifikuoti su smurtu prieš moteris kovojančios Stambulo konvencijos.
Beda pirštu ir į policijos veiksmus
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė kėlė klausimą, ar situacija, pavyzdžiui, Skuodo rajone, policijos pareigūnų buvo tinkamai įvertinta dar iki padaryto nusikaltimo, jeigu žmogus jau buvo gavęs smurto orderį.
„Jeigu buvo smurto požymių, policija turėtų vis dėlto atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl šiuo atveju buvo skirtas tik apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar neturėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ar neturėjo būti atsakingiau, tiksliau įvertintas žudiko pavojingumas, įvykdytos veikos, ir kokia ta visa situacija buvo.
Manyčiau, čia pirštu pirmiausia reikėtų besti į policijos sistemą, ir išsiaiškinti, kas nutiko, kad esant informacijos ir rizikos dėl smurto artimoje aplinkoje vis dėlto įvyko žmogžudystė“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Juškaitė.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės, pasitaiko ir labai sudėtingų situacijų, kai įvyksta vadinamasis femicidas arba žmogžudystės artimoje aplinkoje, bet apie šeimą iki tol nieko nebuvo žinoma, tai nutinka lyg iš giedro dangaus, todėl teisėsaugai tokius atvejus užkardyti labai sudėtinga.
„Tiesiog nebūna jokių požymių, o šiuo atveju tikrai požymių buvo, tai kelčiau klausimą, ar buvo tinkamai nustatytas žudiko pavojingumo lygis ir kodėl nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pritaikytos tinkamos kardomosios priemonės“, – svarstė J.Juškaitė.
Specialistės teigimu, institucijų vaidmuo sprendžiant smurto artimoje aplinkoje bėdą yra labai svarbus – ar skirti galimam smurtautojui orderį, sprendžia būtent policija.
„Kitas aspektas, kurį svarbu iškelti ir diskusijos apie tai nevyksta, yra vadinamasis civilinis apsaugos orderis, ir jis šiuo atveju skiriasi nuo smurto artimoje aplinkoje orderio tuo, kad civiline tvarka galima išduoti tokį orderį įvertinus asmens pavojingumą, istoriją, anksčiau atliktus veiksmus, ir nurodyti tam žmogui nesiartinti prie galimai nukentėjusio asmens.
Tai yra panašūs savo veikimu instrumentai, bet smurto artimoje aplinkoje orderis veikia tik 15 dienų, kai nesiartinimo orderis gali būti pratęsiamas ilgą laikotarpį ir tai yra vienas iš dalykų, ko mes neperkeliame iš Stambulo konvencijos ir ko iki šiol nepadarėme“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Žmogaus teisių centro vadovė pateikė duomenis, kad iš viso praėjusiais metais buvo nužudytos 16 moterų – iš jų 11 moterų nužudytos savo intymaus partnerio. Taip pat, J.Juškaitės teigimu, smurto artimoje aplinkoje situacijose buvo nužudyti 4 vaikai.
„Smurtas artimoje aplinkoje sudaro beveik penktadalį visų užregistruojamų nusikaltimų Lietuvoje“, – nurodė pašnekovė.
J.Juškaitė svarstė, jog taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip apie šiuos nužudymus yra kalbama visuomenėje ir žiniasklaidoje.
„Žiniasklaidoje mes dažnai kalbame apie kažkokią šeimos dramą, kad nužudė galbūt iš meilės, taip mylėjo, kad net nužudė, romantizuojame tuos atvejus. Juk jeigu būtų nužudyta moteris Vilniuje, Gedimino prospekte, nepažįstamo žmogaus, niekas nekeltų klausimo, kad čia kažkokia drama įvyko, kad tai yra apipinta jausmais ar neišsipildžiusiomis svajonėms.
Svarbu aiškiai suprasti, kad tai yra nužudymas – labai sunkus nusikaltimas, yra padaryta didžiulė žala ir moters aplinkai, šeimai. Savotiškas romantizavimas visuomenei neleidžia suprasti tokio nusikaltimo masto ir pasekmių, sumenkina tokius nusikaltimus“, – aiškino Žmogaus teisių centro vadovė.
Politikų atsakomybė?
Lyčių lygybės ekspertė, VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad smurto orderis iš esmės yra geras įrankis ir papildoma apsaugos priemonė, kadangi kartais įrodyti smurtą artimuose santykiuose nėra paprasta. Tačiau specialistė taip pat pabrėžė, kad smurto orderis neturėtų pakeisti ikiteisminio tyrimo.
„Kad mes skiriame smurto orderį, buvo atokvėpio akimirka, daugiau niekas nesikreipė, tada mes turime tai pačiai šeimai ar porai antrą smurto orderį, ir tai jau yra signalas, kad gal to orderio nebeužtenka. Tikrai nereikėtų orderio naudoti vietoje ikiteisminio tyrimo“, – akcentavo R.Butkevičiūtė.
Dar vienas aspektas, pasak ekspertės – jei žmogus yra gavęs smurto orderį, reikėtų gerokai atidžiau pasižiūrėti, ar galimas smurtautojas turi ginklų, o jei visgi turi – tinkamai įvertinti visas kylančias rizikas.
„Ką rodo šios situacijos – jeigu yra gautas smurto orderis ir žmogus toliau disponuoja ginklu, matome, prie ko tai gali privesti. Kaip ir Amerikoje, daugiausiai žūsta tie pareigūnai, kurie vyksta į smurto artimoje aplinkoje atvejus ir kur smurtautojai turi ginklus.
Iš šių kelių atvejų per sąlyginai trumpą laikotarpį ir apskritai šiais metais jau buvusių ginklų panaudojimų, nušautų moterų, tai tikrai yra problema, į kurią būtų verta ir tikslinga sureaguoti“, – įsitikinusi „Ribologijos“ bendraįkūrėja.
R.Butkevičiūtė pirštu bedė į dar vieną klausimą – Lietuvoje vis dar nenorima ratifikuoti Europos Tarybos smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, vadinamosios Stambulo konvencijos.
„Nepripažindami, kad tai yra pats pažangiausias įrankis kovai su smurtu artimoje aplinkoje ir apskritai smurtu prieš moteris plačiąja prasme. Tai kai mūsų politikos atstovai sako, kad visas priemones mes turime, nieko nereikia ir viskas veikia, tai ne – ne viskas veikia. Jų turėtų būti daugiau“, – aiškino lyčių lygybės ekspertė.
Tačiau, pasak R.Butkevičiūtės, labai svarbu kalbėti ir apie pačios visuomenės požiūrį į smurto artimoje aplinkoje problematiką.
„Neseniai viena moteris pasidalijo komentaru iš „TikTok“ – ten buvo tūkstančiai pasidalinimų ir širdelių po komentaru, kad „Lietuvos rinktinė pralaimėjo ir mano žmoną dėl to išvežė sutrenkta galva“. Suprask, smurtavau, cha cha. Tai kol mes nepakeisime visuomenės požiūrio į šitą problemą, tol mes ir pateisinsime, ir bus tokių atvejų pakankamai nemažai“, – akcentavo „Ribologijos“ bendraįkūrėja.
Nors kelią smurtui užkirsti bando įvairios institucijos ir organizacijos, specialistės teigimu, ypač didelė atsakomybė šiuo atveju krenta ir ant politikų.
„Negaliu pasakyti, kad Lietuvoje nėra dirbama šiuo klausimu – yra specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, yra smurto artimoje aplinkoje prevencijos taryba, savivaldybių smurto komisijos. Tai negali sakyti, kad nieko nėra, bet ar to užtenka – matyt, kad ne, jei tie atvejai pasikartoja.
Bet reikia pažvelgti ir į politikos formuotojus – į žmones, kurie balsuodami už tam tikrus nacionalinius arba tarptautinius teisės aktus valstybiniu lygmeniu nubrėžia, kokios problemos mums yra svarbios ir kiek joms bus skirta finansavimo, kokių naujų priemonių bus imtasi.
Vėl grįžtu prie Stambulo konvencijos – ten yra visa aibė priemonių, bet kad jos atsirastų, reikia politinės valios. Šiuo metu Lietuvoje tas Achilo kulnas yra politinės valios nebuvimas, ir manau, tai yra signalas visiems gyventojams: jeigu mums rūpi ši problema, artėja rinkimai, tikrai mes galime pasižiūrėti, kurie politikai palaiko smurto artimoje aplinkoje prevenciją, o kurie yra prieš, ir labai gerai pagalvoti“, – pažymėjo R.Butkevičiūtė.
Specialistės teigimu, moterų žūtys parodo, kad tinkamai šioje srityje visgi nedirbama, ir tai gula būtent ant politikos formuotojų pečių.
