Balsavime dalyvavo daugiau kaip 11 tūkst. žmonių. Pasak savivaldybės, dauguma balsavusiųjų mano, kad Liudo Giros gatvei labiausiai tiktų partizano Liongino Baliukevičiaus vardas, o Salomėjos Nėries gatvei – Vėtrungių.
„Džiaugiuosi naujais gatvių pavadinimais, o labiausiai tuo, kad juos išrinko patys vilniečiai. Abu pavadinimai labai skirtingi, bet labai gražiai atspindintys Lietuvą,“ – išplatintame pranešime cituojama Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
„Liongino Baliukevičiaus-Dzūko garbei suteiktas pavadinimas dar vienu simboliu įamžina mūsų laisvės kovų istoriją, o Vėtrungių pavadinimas – mūsų nematerialųjį kultūros paveldą,“ – pridūrė ji.
Nurodoma, kad L. Baliukevičius-Dzūkas buvo vienas ryškiausių Lietuvos rezistencijos kovotojų, Dainavos apygardos vadas, žuvęs už Lietuvos Nepriklausomybę.
Vėtrungių pavadinimą pasiūliusių gyventojų nuomone, tai vienas iš gražiausių lietuviškų žodžių. Iki šiol Vilniuje Mažosios Lietuvos simbolis – vėtrungė – gatvių varduose nebuvo įamžintas, rašoma pranešime.
Daugiausia balsų surinkusius pavadinimus Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisija teiks sostinės tarybai, kurios artimiausias posėdis numatomas rugpjūčio mėnesį. Tarybai pritarus minėtoms gatvėms bus suteikti nauji vardai.
Naujųjų gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus miesto savivaldybė gamints ir įrengs savo lėšomis.
Šių gatvių pavadinimai keičiami vykdant viešųjų erdvių desovietizaciją. Pašalinti iš viešųjų užrašų L. Giros ir S. Nėries pavardes įpareigoja ir Desovietizacijos komisija, kuri vertina nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius.
Anot savivaldybės, L. Gira ir S. Nėris, kaip Liaudies Seimo delegatai, 1940 metais kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis desovietizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
