Apie homoseksualų gydymą prisikalbėjusio psichiatro likimą spręs etikos komisija: įspėjimų jis sulaukė ir anksčiau

2024 m. liepos 6 d. 12:27
Ilgamečio Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo pasisakymai apie homoseksualių žmonių gydymą sovietmečiu ir net šiomis dienomis sukėlė tikrą diskusijų audrą, o nuo jo žodžių atsiribojo net kartu dirbantys kolegos.
Daugiau nuotraukų (10)
Centro vadovas pripažįsta – specialistai ne tik nustebę, bet ir stipriai įžeisti, o A.Alekseičiko-Kirinovo darbovietė jau imasi ir atitinkamų veiksmų.
Lietuvos Psichologų Sąjungos LGBTQIA+ Psichologijos grupės pirmininkė, psichologė-psichoterapeutė dr. Juliana Lozovska teigė, kad ne vieną dešimtmetį psichiatru dirbančio specialisto pasisakymai žeidžia ne tik LGBT bendruomenę, bet ir moteris, o praktikas, apie kurias ir šiandien kalba A.Alekseičikas-Kirinovas, jau būtų laikas pasmerkti.
Likimą spręs etikos komisija
Primename, kad interviu psichiatras A.Alekseičikas-Kirinovas pernai rugpjūtį davė lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarei Rasai Navickaitei, kuri siekė išsiaiškinti apie homoseksualių žmonių patirtis ir homofobijos apraiškas sovietmečiu. Jis buvo neseniai išspausdintas kultūros žurnale „Šiaurės Atėnai“.
Ilgametis specialistas šiuo metu vadovauja Ribinių būsenų skyriui. Interviu jis papasakojo apie homoseksualumo gydymo metodus prieš ne vieną dešimtmetį, nurodė, kad pagalbą žmonėms teikdavo konfidencialiai, o homoseksualius asmenis gydė „hipnozės ir įtikinėjimo būdu“.
„Bet, žinote, buvo tokia sistema, kad… galbūt net girdėjote, buvo toks lozungas, kad „Tarybų Sąjungoje sekso nėra“. Taip?.. Tai aš ir sakydavau (pacientams – R. N.), kad „jūs esate nedasivystęs“. Kiti vystėsi, o jūs buvote kuklus, nedrąsus…“, – taip apie homoseksualius žmones pasakojo A.Alekseičikas-Kirinovas, pridūręs, kad dėl to pas jį žmonės ateina ir dabar.
Tai – tik viena iš labai kritiškai įvertintų psichiatro minčių.
Pasak sostinės psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus, šiuo metu A.Alekseičiko-Kirinovo klausimą sprendžia etikos komisija – po jos išvadų paaiškės, ar daugiau nei 50 metų įstaigoje dirbantis psichiatras dar gali tęsti konsultacijas.
„Ligoninė vertina, be abejo, neigiamai, ir tą mes aiškiai iš karto išplatinome pareiškime, savo tinklapyje, kad tai nieko bendro neturi nei su ligoninės oficialia pozicija, nei su kolegų nuomone.
Dar kartą šitą klausimą pasvarstėme ir bendrame psichiatrų bei psichologų susirinkime, tai visi kolegos vertina labai neigiamai ir jaučiasi tam tikra prasme įžeisti tokių su niekuo nederintų pasisakymų, kurie daro žalą tiek įstaigos reputacijai, tiek bendrai psichikos sveikatos specialistų reputacijai. Tai liūdna“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo M.Marcinkevičius.
„Šiuo metu šis klausimas yra atiduotas svarstyti etikos komisijai“, – pranešė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.
M.Marcinkevičiaus teigimu, būtent po komisijos išvadų ir paaiškės, koks likimas laukia LGBT bendruomenės ir dalies visuomenės rūstybę užsitraukusio A.Alekseičiko-Kirinovo.
„Kolegų nuomonė iš tikrųjų yra labai neigiama, bet yra tam tikros oficialios teisinės procedūros, tai mes jas išlaikysime ir tada matysime, koks bus tas sprendimas“, – aiškino specialistas.
Paklaustas, ar, ligoninės manymu, šio psichiatro turimos pažiūros galėjo daryti neigiamą įtaką jo darbui, M.Marcinkevičius pabrėžė, kad jokios konversinės praktikos centre šiandien tikrai nėra taikomos.
„Ligoninėje žmogus dirba jau daugiau nei 50 metų. Ten daug buvo kalbėta apie istoriją, bet aš tik galiu užtikrinti, kad įstaigoje tikrai netaikomos jokios konversinės terapijos ar kokie nors kiti gydymo metodai, ir homoseksualumas nelaikomas nei liga, nei kažkokiu sutrikimu.
Žmogus niekur nedirba vienas ir jis pats niekur jau taip tiesiogiai nesako, kad jis taiko kažkokius gydymo metodus – tai daugiau buvo toks istorinis rakursas, nes, kaip minėjau, žmogus dirba jau daugiau nei 50 metų, ir taip jau yra, kad visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, tai kažkada buvo laikoma liga.
Bet tikrai per paskutinius 20–30 metų nepriklausomybės to nebuvo nei mūsų ligoninėje, nei turbūt kažkur kitur Lietuvoje“, – akcentavo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.
Turi ir daugiau įspėjimų
Centro darbuotojams ir jam pačiam iki šiol nėra tekę girdėti atsiliepimų iš pacientų dėl būtent A.Alekseičiko-Kirinovo pažiūrų seksualinės orientacijos klausimais.
„Labai nustebino. (...) Tikrai kolegos jaučiasi ne tik nustebinti, bet ir įskaudinti, ir taip jaučiamės visi mes – ir aš, kaip gydytojas psichiatras, ir administracija, nes tikrai gydytojo Alekseičiko pažiūros dažnai buvo tokios ne pačios moderniausios, bet dėl homoseksualumo jis ne tik viešai, bet ir įstaigos viduje tikrai niekada nebuvo pasisakęs, šios temos tikrai nebuvo bent viešai lietęs“, – prisiminė M.Marcinkevičius.
„Naujiena ir tam tikras šokas“, – emocijas po perskaityto straipsnio apibūdino psichiatras.
Nors apie A.Alekseičiko-Kirinovo elgesį ligoninė neigiamų atsiliepimų iš pacientų ir nėra gavusi, centro vadovas patvirtino, kad psichiatras turi kelis įspėjimus.
„Dėl kitų etikos pažeidimų buvo tam tikrų dalykų, daktaras turi įspėjimų, bet tikrai tai nebuvo niekaip susiję su seksualinės orientacijos tema“, – sakė M.Marcinkevičius, pridūręs, kad dėmesio ilgametis darbuotojas sulaukė dėl netinkamo bendravimo su kolegomis.
Lietuvos Psichologų Sąjungos LGBTQIA+ Psichologijos grupės pirmininkė, psichologė-psichoterapeutė dr. J.Lozovska savo ruožtu svarstė, kad A.Alekseičiko-Kirinovo mintys iš esmės yra ir naujiena, ir ne naujiena, nes Lietuvoje LGBT bendruomenės ir seksualinės orientacijos atžvilgiu išgirstame įvairių pasisakymų, o ir tyrimai rodo, kad homofobija Lietuvoje dar labai stipri.
Pasak J.Lozovskos, o kai tai sklinda dar iš gydytojo psichiatro lūpų – žmogaus, kuris turi autoritetą – tai dar labiau sukrečia.
„Ne visada užtenka to, kad pacientai gerai vertina, kadangi pacientai yra galios santykyje, kur gydytojas turi galią, ir sako, kas, pasak jo, yra teisinga ir neteisinga, ir pacientai dažnai tą priima“, – kalbėjo pašnekovė.
Žemina ne tik LGBT bendruomenę?
Problema dėl šių pasisakymų, psichologės-psichoterapeutės manymu, susideda iš kelių lygmenų.
„Viena vertus, tai yra pats pasisakymas, bet už jo slypi tam tikras elgesys. Mes elgesio nematėme, bet gydytojas pats apie tai kalba, ir girdime, kad gydytojas homoseksualumą laiko sutrikimu, kurį reikia gydyti, kai homoseksualumas yra laikomas normalia seksualinės orientacijos variacija. (...)
Centro vadovybė išreiškė, kad atsiriboja nuo šių nuostatų, bet palieka vietos žodžio laisvei. Mano požiūriu, žodžio laisvė pasibaigia ten, kur prasideda gydytojo ir paciento santykis, taigi gydytojai negali remtis savo asmeninėmis nuostatomis, o turi remtis mokslo tyrimais pagrįstomis praktikomis.
Be abejo, seksualinės orientacijos keitimas sovietmečiu vyko, bet dabar jau būtų pats laikas nuo to atsiriboti ir pasmerkti, ką daro kai kurios specialistų bendruomenės“, – dėstė J.Lozovska.
Tiesa, pasak Lietuvos Psichologų Sąjungos LGBTQIA+ Psichologijos grupės pirmininkės, A.Alekseičikas-Kirinovas savo išsakytomis mintimis žemina ne tik homoseksualius asmenis, bet ir moteris.
„Jas seksualizuodamas, apibrėždamas moters vertę per jos kūną, išvaizdą, krūtis, kaip moteris turėtų atrodyti, kad būtų tikra moterimi. Aš tikrai nenorėčiau, kad moteriškos lyties pacientės ir ne tik būtų veikiamos tokių nuostatų gydytojo kabinete“, – kalbėjo specialistė.
Jos atstovaujama organizacija jau išplatino raštą, kuriame atkreipiamas dėmesys ne tik į šią konkrečią situaciją, bet ir į būtinybę uždrausti tokias minėtas praktikas.
„Tai yra žinutė visiems specialistams, taip pat LGBT bendruomenei, kad jūs esate saugūs, ir visuomenei, kad tokie dalykai yra nepriimtini“, – pažymėjo J.Lozovska.
Metodai nežavėjo niekada
Seimo nario, Laisvės partijos atstovo ir Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus ilgamečio psichiatro žodžiai per daug taip pat nenustebino.
Perskaitęs straipsnį „Šiaurės Atėnų“ žurnale jis tikino pirmiausia pagalvojęs, kad skaito etiudą iš filmo ar pjesės scenarijaus, o tada susimąstęs, kad toks žmogus vis dar dirba valstybės biudžeto lėšomis išlaikomoje įstaigoje ir konsultuoja žmones.
„Nes mes panašių pasisakymų iš kitų save psichikos sveikatos profesionalais pristatančių asmenų (esame girdėję). Toks vienas pavyzdys yra Gintautas Vaitoška, kuris nuolat artikuliuoja tą liniją, kad homoseksualumas yra kažkokia liga.
Tai čia galbūt nuostabos jokios nebuvo, bet labai gerai, kad vyksta šitas pokalbis, nes akivaizdu, kad yra apie ką pasikalbėti“, – aiškino Laisvės partijos atstovas.
Pats politikas teigė su diskriminacija sveikatos priežiūros sistemoje nesusidūręs, bet tokių situacijų girdėjo ne vieną.
„Kadangi į mane kreipiasi tikrai nemažai LGBT žmonių, ir po šio straipsnio gavau asmeninių liudijimų iš skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, kur LGBT bendruomenei priklausantys asmenys labai aiškiai įvardija, kad jų seksualinė orientacija arba lytinė tapatybė buvo patologizuojama“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.
Seimo konservatorius, vaikų psichiatras Linas Slušnys savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad apie A.Alekseičiko-Kirinovo gydymo metodus žinojo jau seniai, ir šie jam niekada nebuvo priimtini.
„Metodai buvo žinomi, nes esu buvęs jo seminare – manęs niekada jo metodai nežavėjo, nes tai yra metodika, kuri, žargoniškai kalbant, iš rusų kalbos verčiant, būtų vadinamoji verčiančioji psichiatrija – labai daug priverčia tokių drastiškais metodais kartais netgi, sakyčiau, spektaklį didelį darant žmogų priversti tam tikriems pokyčiams.
Gerai tai ar blogai – nevertinčiau, nes kai kada kam nors tai gal ir padėdavo, bet toks drastiškas būdas pokyčiams niekada manęs nežavėjo, todėl ta kryptimi ir neketinau nei eiti, nei tame būti.
Tai metodus žinojau, esu matęs, bet niekada nebuvau susižavėjęs nei šito žmogaus metodikomis, nei kryptimis“, – prisipažino L.Slušnys.
LGBTQ+LGBTpsichiatras
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.