– Mitas ar tiesa, kad aukštesnės instancijos teismai dažnai pakeičia pirmosios instancijos teismų sprendimus?
– Tai tikrai yra mitas. Per metus teismuose išnagrinėjama maždaug 190 tūkst. bylų ir tik mažiau nei 5 proc. bylose priimtų procesinių sprendimų yra apskundžiami. Vadinasi, visose kitose bylose užtenka pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis yra galutinis. Apkritai, manau, šis mitas kyla dėl to, jog teismo sprendimai, skundžiami apeliacinės instancijos teismams, dažnu atveju sukelia didesnį rezonansą visuomenėje, t. y. tokios bylos yra daugeliui geriau žinomos. Taip susidaro įspūdis, kad didžioji dalis sprendimų yra apskundžiami.
– Visais atvejais galima skųsti teismo sprendimą?
– Ne visais, bet daugeliu atvejų – taip. Įprastai sprendimas gali būti peržiūrėtas bent vieną kartą aukštesnės instancijos teisme, tačiau būtina pabrėžti, jog yra išimčių. Gali būti skundžiamas tik teismo sprendimas, kuriuo galutinai išspręstas byloje nagrinėtas klausimas, ginčas, pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendžiai, civilinėse bylose – sprendimai, administracinėse bylose – teismo nutartys ar nutarimai.
Neretai žmonėms atrodo, kad viską, kas yra svarstoma teisme, reikia, galima ir būtina apskųsti, bet iš tiesų tarpinės nutartys yra neskundžiamos. Tarkim, teismo nutartis bylą nagrinėti nuotoliniu būdu arba teismo nutartis, kuria nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso ar žodinio proceso tvarka. Taip pat nutartis asmeniui skirti baudą. Tiesa, nutartys dėl baudų gali būti peržiūrėtos, tik kita tvarka.
Pavyzdžiui, gavote baudą už tai, kad teismo posėdžio metu pažeidėte jo tvarką ir teismas jums skyrė, tarkim, trisdešimties eurų baudą. Nereikia skubėti tokios nutarties skųsti. Reikia pirma paprašyti paties baudą skyrusio teismo ją panaikinti ir tik jos nepanaikinus, galima tokią teismo nutartį skųsti.
Kitais atvejais yra galimybė pasinaudoti apeliacija. Jei žmogus nežino, kaip, per kiek laiko galima apskųsti teismo bylos sprendimą ir išvis ar jį galima skųsti, tai pirma rekomenduočiau įdėmiai peržiūrėti patį iš teismo gautą dokumentą. Teismo sprendime visada turi būti aiškiai nurodyta, per kiek dienų galima apskųsti sprendimą, kokia tvarka tai galima padaryti.
– Ne visus sprendimus ir ne visų teismų sprendimus galima skųsti, tiesa?
– Be abejonės, apeliacinės instancijos teismo sprendimo apskundimas jau yra ribotas, kadangi kalba eina apie galimybę juos apskųsti kasacine tvarka. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų kontrolės forma, tad ne bet kokį sprendimą galima skųsti. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra neskundžiami.
– Teisėja, paminėjote terminą kasacija. Plačiau paaiškinkite, kas tai yra, kaip veikia?
– Teisininkai, teisėjai dažnai sako, kad tai yra išimtinė kontrolės forma. O tas išimtinumas pasireiškia tuo, kad ne kiekvienas sprendimas gali būti apskųstas. Priklauso nuo to, ar byla yra civilinė ar baudžiamoji. Civilinėse bylose yra trys vadinamieji kasacijos pagrindai. Jei yra nors vienas iš pagrindų, sprendimą galima apskųsti ir peržiūrėti jį kasacine tvarka. Dėl galimybės sprendimą apskųsti, galimybės pateikti skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui sprendžia speciali teisėjų kolegija, dar vadinama atrankos kolegija.
Ją sudaro trys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie, gavę kasacinį skundą, iš naujo peržiūri, įvertina, kokie kasacijos pagrindai yra nurodyti. Jie taip pat peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir jei mano, kad gali būti nors vienas iš kasacijos pagrindų, sprendžia, priimti tokį skundą ar ne. Trys kasacijos pagrindai yra tam tikri teisės pažeidimai, t. y. materialinės arba proceso teisės pažeidimai. Tie pažeidimai turi turėti esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui.
Pavyzdžiui, jei asmuo nėra tinkamai informuojamas apie prieš jį vykusį teismo procesą, tokiu atveju jis kasaciniame skunde gali nurodyti, kad buvo padarytas proceso teisės pažeidimas, asmuo buvo netinkamai informuotas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsprendė tokio pažeidimo pasekmių. Teisėjai įvertinę, kad tikrai galėjo būti padarytas toks pažeidimas, nustato, jog egzistuoja pirmasis kasacijos pagrindas. Kiti du kasacijos pagrindai susiję su teismų praktikos formavimu.
Galima kasacijos priežastis – nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant tam tikras įstatymo nuostatas. Kitas pagrindas – to paties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra nevienoda. Manau, dar svarbu akcentuoti tai, jog į kasacinį teismą galima kreiptis tik pasinaudojant advokato arba kito profesionalaus teisininko įstatymo leidžiamais atvejais pagalba. Tai yra būtina tam, kad advokatas sugebėtų suformuluoti pagrindą kasacijai.
– Kokie kasacijos pagrindai galimi baudžiamosiose bylose?
– Kasacijos pagrindai yra kasaciniame skunde suformuluoti ir su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų baigiamaisiais aktais nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis susieti teisiniai argumentai, kuriems esant įstatymas leidžia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimti kasacinį skundą ir peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti skundžiami, jei yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
– Paminėjote dar vieną terminą. Jis, ko gero, dažnesnis ir paprastesnis. Bet vis dėlto, kas yra apeliacija? Paaiškinkite šio žodžio reikšmę.
– Apeliacija – galimybė apskųsti teismo sprendimą. Žmogus, kuris skundžia teismo sprendimą, siekia, kad spendimas būtų peržiūrėtas. Peržiūrėtas sprendimas gali būti pakeičiamas, panaikinamas arba paliekamas galioti nepakeistas. Apeliacijos metu galimos įvairios procesinės situacijos. Pavyzdžiui, jei pirmosios instancijos teisme asmeniui priteista tam tikra skola, asmuo, kuris skundžia tokį teismo sprendimą, gali siekti, kad tas sprendimas būtų panaikintas, įrodinėdamas, kad jis neturi įsiskolinimų, yra įvykdęs visus finansinius įsipareigojimus, arba, kad jis turi mokėti mažesnę sumą.
– Kiek skundžiant vieną ar kitą teismo sprendimą yra svarbūs terminai?
– Terminai yra labai svarbūs. Teismo procese visi procesiniai veiksmai turi būti atlikti laiku, tarp jų ir skundo padavimas, apeliacija. Įprastai galioja dvidešimties dienų terminas. Toks terminas apeliacijai yra tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, tačiau, jei kalba eina apie, pavyzdžiui, nutartis dėl turto arešto, tai tokių nutarčių apskundimo laikotarpis yra trumpesnis. Tokioms nutartims apskųsti numatytas 7 dienų apeliacijos terminas. Taip yra dėl klausimų, kylančių procese sprendžiant tarpinius niuansus (ieškinio priėmimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, jų panaikinimas ir kt.), į juos tenka atsakyti greičiau, todėl ir nagrinėti reikia sparčiau, numatyti trumpesni terminai.
– Kas ir kaip gali skųsti teismo nuosprendį? Kaip pateikti pačią apeliaciją?
– Kaip apskųsti teismo sprendimą ar nuosprendį, kiek tam skirta laiko, visada galima sužinoti iš tokio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies. Šioje dalyje nurodoma, kokia tvarka, per kiek laiko galima teikti apeliaciją. Dažniausiai apeliacinis skundas arba atskirasis skundas yra paduodami per tą patį teismą, kurio sprendimas arba nutartis yra skundžiama. Vadinasi, asmenims, norintiems apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, reikia kreiptis į tą patį teismą, bet skundą adresuoti jau aukštesnės instancijos teismui.
– Ar tai gali padaryti pats proceso dalyvis, ar tam jau reikia profesionalaus teisininko pagalbos?
– Jei kalbama apie apeliaciją, tai ją gali teikti ir pats proceso dalyvis, bet jei kalbam apie galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tai pateikti kasacinį skundą galima tik pasinaudojant advokato pagalba.
– Bet, kaip minėjote, pats teismo sprendimo apskundimas dar nereiškia, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas bus pakeistas ar panaikintas?
– Taip, pasitaiko laikotarpių, kai daugiau teismo sprendimų yra panaikinama, tai paprastai susiję su pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, naujai formuojama kasacinio teismo praktika tam tikrais klausimais.
– Pasitaiko atvejų, kai asmuo tikėdamasis švelnesnio sprendimo sulaukia griežtesnės bausmės ?
– Ne, to baimintis nereikia, kadangi apeliacijai galioja bendras principas – negalima pabloginti asmens, kuris skundžia sprendimą, padėties, išskyrus tuos atvejus, kai apeliaciją teikia keli byloje dalyvaujantys asmenys arba jei nustatoma, kad padaryti tam tikri proceso teisės pažeidimai. Tokiu atveju sprendimas gali būti naikinamas ir byla gali būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
– Teisėja, tiesa ar mitas, kad aukštesnės instancijos teismuose dirba ir aukštesnio lygio teisininkai?
– Mitas, dauguma bylų yra išnagrinėjamos apylinkių teismuose, tačiau aukštesnės instancijos teismai turi galimybę formuoti teismų praktiką, dėl to pasitaiko, kad tam tikri pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimai yra panaikinami, pakeičiami.
Taip yra dėl besikeičiančio teisinio reguliavimo, galimo kito požiūrio teisės taikymo ir aiškinimo klausimais, o ne dėl teisėjų kompetencijos. Tai reiškia, kad pati teismų sistema dar ieško atsakymų praktikos formavimo srityje. Žinoma, galutinį atsakymą gali duoti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
– Ko gero, teisinių atsakymų paieškos gali nemažai užtrukti? Kaip Lietuvos teismai atrodo Europoje pagal bylų nagrinėjimo greitį?
– Atsakymų paieška Lietuvoje neužtrunka, esame vieni iš pirmųjų Europoje pagal bylų išnagrinėjimo terminus. Požiūris, jog Lietuvos teismai bylas nagrinėja ilgai, yra klaidingas. Tiesa, pasitaiko tikrai sudėtingų bylų, kurių nagrinėjimas užtrunka, yra daug bylose dalyvaujančių asmenų, tie asmenys yra ginami advokatų, dėl to darosi gana sudėtinga suderinti teismo posėdžių grafikus.
Tai dažnu atveju neleidžia bylų išnagrinėti greičiau. Tokios bylos dažnai visuomenėje nuskamba garsiau ir pagal jas visuomenė susiformuoja įspūdį, kad teisiniai procesai Lietuvoje trunka ilgiau nei galbūt turėtų, tačiau tai tikrai netiesa.
