Protestuotojai Europos aikštėje rinkosi nešini partijos ir Lietuvos vėliavomis, rankose laikė plakatus su užrašais: „Socdemai, drg. Stalinui buvote socialfašistai. Pamiršote?“, „Sovietiniam ir rusiškam melui apie birželio sukilimą – ne!“, „Šalin letenas nuo Almanto Stankūno“. Pareigūnų stebimame pikete taip pat dalyvavo Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica.
„Net jei sutiksime, kad lentos Kaziui Škirpai pakabinimas formaliai buvo administracinis nusižengimas, tai savaime nėra politinis nusikaltimas. Tokiu būdu ši istorija yra mėginama pasinaudoti politiniais tikslais ir šiaip jau demokratinėje ir laisvoje valstybėje tai vadinama politiniu persekiojimu“, – Eltai teigė pikete dalyvavęs partijos pirmininkas Vytautas Radžvilas.
„Turintis sveiką nuovoką politikas supranta, kad tai yra nusižengimas, už kurį daugių daugiausia galima skirti administracinę baudą“, – pabrėžė politikas.
Savivaldybei sumokėti nežada
V. Radžvilas taip pat pažymėjo neabejojantis, kad aršias diskusijas visuomenėje sukėlusi K. Škirpos atminimo lenta ateityje dar grįš ant Apeliacinio teismo rūmų.
„Šiuo metu renkamos lėšos lentai atkurti. Žinome, kad ji buvo stipriai suniokota. (...) Šiaip jau lenta savo vietą yra atradusi ir, manau, kad ji į tą vietą sugrįš“, – sakė V. Radžvilas.
Jis taip pat pažymėjo, kad partija neketina patenkinti savivaldybės pateiktos pretenzijos dėl 350 eurų žalos.
„Apie šitą ieškinį žinau. Tokiu atveju mes teiksime, jau procesas ir prasidėjo, kontraieškinius dėl policijos savivalės ir galimai kompensacijų lentos nukabinimo metu nukentėjusiems žmonėms. Eisime teisinio proceso keliu“, – sakė politikas.
Savivaldybė jau kreipėsi į policiją
Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pranešė, kad kreipėsi į policiją dėl ant Apeliacinio teismo rūmų birželį neteisėtai pakabintos generolo Kazio Škirpos atminimo lentos.
Be to, savivaldybė taip pat pateikė pretenziją Nacionalinio susivienijimo partijai dėl padarytos žalos. Nuostolius, nuimant neteisėtai pakabintą lentą, savivaldybė įvertino 353,44 euro, nurodo G. Grubinskas.
Tuo metu teismo rūmams padarytą žalą, pagal Lietuvos Apeliacinio teismo kreipimasi, dar vertins pastatą valdantis Kultūros paveldo departamentas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Generolo atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, K. Škirpos atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
